„Aš nenoriu sakyti, kad bendrauti, prekiauti, turėti prekybinių ryšių su Kinija yra blogai. Ne, tai nėra blogai, tačiau pirmiausia mes turime susiformuluoti poziciją ES mastu, kaip mes žvelgiame į Kiniją apskritai ir ypatingai, kaip mes žvelgiame į Kiniją dabartiniame karo Ukrainoje kontekste“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė šalies vadovas.
„Kinija yra ne Ukrainos pusėje, Kinija yra Rusijos pusėje ir padeda Rusijos karui tiek prekių ir dvigubos paskirties technologijų ir prekių tiekimo prasme, tiek ir net tiesiogine karine prasme, ypatingai, kai dabar sužinojome naujieną apie dviejų Kinijos karių dalyvavimą kovinėse operacijose. Galbūt tai yra kažkoks vienetinis atvejis, ne Kinijos Vyriausybės remiamas atvejis, bet vis dėlto tai yra faktas“, – akcentavo jis.
Anot jo, įvertinus Kinijos šias aplinkybes, galima būtų aiškiau suformuluoti Lietuvos interesus dėl galimų prekybinių saitų su minėta šalimi.
G. Nausėda, paklaustas apie Ispanijos premjero Pedro Sanchezo vizitą Kinijoje, tvirtino manantis, kad tai veikiausiai rodo, jog atskiros Europos Sąjungos valstybės savo veiksmais „torpeduoja“ bandymą surasti bendrą ES poziciją santykiuose su Kinija.
„Deja, aš priverstas konstatuoti, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių, ypač didesnių valstybių, interesai yra tokie, kad jos stengiasi pasiekti tam tikrų teigiamų prekybos, ekonomikos rezultatų per dvišales derybas, per dvišalius kontaktus ir tai tam tikru mastu torpeduoja tą bendros pozicijos paiešką arba norą kurti formatą „27+1“, – sakė prezidentas.
Penktadienį Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas vieši Kinijoje bei susitinka su šios šalies lyderiu Xi Jinpingu.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Varo Lietuvą į Karą.
Suskis
