Pasak jo, ypač nerimą kelia Rusijos vykdoma kolonistų perkėlimo į pusiasalį politika, nuolatiniai Krymo totorių persekiojimai, politiškai motyvuoti teismai, žiniasklaidos varžymai ir mokyklų uždarymai.
„Rusija turi atsakyti už žiaurumus, vykdomus okupuotame Kryme ir kitose teritorijose. Šio pusiasalio pavertimas kariniu poligonu ir žmogaus teisių nepaisymas yra visiškai nepriimtini. Tarptautinė bendruomenė turi didinti spaudimą Rusijai šiuo klausimu“, – sakė Lietuvos prezidentas, penktadienį Vilniuje susitikęs su Krymo totorių parlamento pirmininku Refatu Čiubarovu.
Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva nepripažįsta Ukrainos Krymo pusiasalio neteisėtos okupacijos ir aneksijos bei ketina toliau kelti šį klausimą tarptautinėse organizacijose.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį 2014 metais – šį Maskvos žingsnį pasmerkė dauguma pasaulio šalių. Etniniai rusai, sudarantys daugumą tarp 2,3 mln. Krymo gyventojų, plačiai palaikė aneksiją, tačiau Krymo totoriai, kurie sudarė beveik 15 proc., jai nepritarė.
Nuo 2014 metų iš pusiasalio išvyko apie 30 tūkst. Krymo totorių.
Rusijos valdžios institucijos ėmėsi represijų prieš kai kuriuos iš pasilikusių totorių – uždraudė Medžlisą ir kai kurias religines grupes.
