„Tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu labai svarbus bus mūsų gebėjimas suaktyvinti gynybos pramonę ir padidinti gamybą. Turime aprūpinti ukrainiečius visomis kovai reikalingomis priemonėmis, tiek patys būti pasirengę gynybai. Lietuva viena pirmųjų suteikė pagalbą ir yra pasiryžusi toliau padėti Ukrainai“, – kreipdamasis į užsienio šalių diplomatus kalbėjo prezidentas.
Pasak Prezidentūros, šalies vadovas susitikime akcentavo pagrindinius saugumo iššūkius, kuriuos sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, visokeriopos ir solidarios pagalbos Ukrainai būtinybę, europinės ir transatlantinės koalicijos bendradarbiavimą, Europos Sąjungos pasiekimus ir prioritetus.
Savo kalboje ambasadoriams prezidentas pabrėžė, jog minėta visokeriopa parama Ukrainai, demokratinių vertybių gynimas ir agresorės atsakomybės už karo nusikaltimus užtikrinimas šiuo metu yra „Europos ir visų laisvę mylinčių pasaulio šalių pareiga“.
„Ukraina turi laimėti ir dėl savo nacionalinio išlikimo bei nepriklausomybės, ir dėl mūsų bendros ateities“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas akcentavo ir būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą su Baltijos regionu, išreiškė lūkestį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip naująsias NATO nares, pabrėžė būtinybę sutarti dėl gynybos išlaidų didinimo, jog 2 proc. nuo BVP taptų „grindimis – ne lubomis“.
Jis sakė tikintis Ukrainos gebėjimu vykdyti reformas ir įvykdžius sąlygas kuo greičiau pradėti derybas dėl narystės ES, sakydamas, kad tai galėtų įvykti „galbūt net šiais metais“.
G. Nausėda ragino plėsti sankcijas Rusijai, atsisakyti jos energetinių išteklių importo ir taip stabdyti karo finansavimą.
