Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu lankosi Sakartvele. Prezidentas su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili pasirašė bendrą deklaraciją dėl paramos Sakartvelo suverenumui, teritoriniam vientisumui, europinei ir euroatlantinei integracijai.
„Pasirašėme bendrą deklaraciją, kuri dar kartą patvirtina ir gilina mūsų dviejų šalių santykius, jūsų šalies paramą Sakartvelo europinei ir NATO integracijai. Tai yra mūsų šaliai labai svarbu, kad mes turime tokį tvirtą draugą, kuris eina kartu per šį sudėtingą kelią su mumis“, – sakė S. Zurabišvili.
Sakartvelo prezidentė teigė, kad politiškai šie metai jos šaliai buvo sudėtingi, tačiau buvo rasti sprendimai, o prie to ypač prisidėjo Europos Sąjunga.
„Tai parodė, kiek Europos Sąjungai yra svarbus stabilumas Sakartvele ir visame regione. Ir mes niekada neturime to užmiršti“, – tvirtino Sakartvelo prezidentė.
Spalio mėnesį Sakartvele laukia vietos rinkimai, o tai, anot S. Zurabišvili, bus proga parodyti stabilumą šalyje ir paspartinti integraciją į Europos Sąjungą.
S. Zurabišvili taip pat sulaukė pažado iš G. Nausėdos, kad Lietuva pasidalins vakcinomis nuo koronaviruso su Sakartvelu.
„Tai yra solidarumo ženklas. Tai labai svarbu, kad iš savo europinių partnerių gauname tokius solidarumo ženklus, kas, mano nuomone, labai daug reiškia mūsų visuomenei. Toks ženklas bus įvertintas“, – tvirtino Sakartvelo vadovė.
Nausėda: Sakartvelo kelias man primena Lietuvą
G. Nausėda pasakojo, kad pirmą kartą ne tik kaip prezidentas, bet ir kaip žmogus lankosi Sakartvele.
„Iki to laiko girdėjau, kokia ji graži, kokie draugiški žmonės čia gyvena, kaip jauku čia gyventi. Galiu jau patvirtinti, kad būtent taip ir yra“, – sakė prezidentas.
Nors Lietuva ir Sakartvelas yra tolimos šalys, G. Nausėda pabrėžė, kad šalis sieja artimi ryšiai. Prezidento teigimu, valstybės yra artimos vertybiniu požiūriu ir susiduria su tais pačiais išoriniais iššūkiais ir grėsmėmis.
G. Nausėda sveikino S. Zurabišvili pastangas vienyti šalį ir toliau žengti reformų ir euroatlantinės integracijos keliu.
„Žvelgdamas į Saakartvelą, aš prisimenu Lietuvą, kuri savo laiku siekė narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Mūsų kelias taip pat nebuvo, nors jis užtruko gerokai ilgiau.
Mes visada žinojome, koks mūsų strateginis tikslas ir dėl to mūsų visuomenei nekilo nė menkiausių abejonių. Tokį patį užsidegimą siekti pokyčių ir siekti europinės ateities aš matau ir kartvelų tautoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė palaikantis Europos Sąjungos pastangas sukurti bendrą vakcinų dalijimosi sistemą su Europos Sąjungos rytų partnerėmis, G. Nausėda tikino, kad Lietuva aktyviai kelia šį klausimą.
G. Nausėda patvirtino, kad Lietuva nusprendė skirti 15 tūkst. vakcinų Sakartvelui. Anot prezidento, vakcinų tiekimui pagerėjus, gali būti, kad šitas skaičius bus padidintas.
„Lietuva pasirengusi dalintis savo patirtimi integracijos į Europos Sąjungą ir NATO kelyje. Taip, buvo padaryta ir klaidų, bet buvo padaryta ir daug sprendimų, kurie pademonstravo ne tik politinę lyderystę, bet ir tautos vienybę, kad Lietuva taptų šių organizacijų nare“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda džiaugėsi, kad Sakartvelo politinės partijos rado sutarimą, prezidentas asmeniškai norėjo padėkoti Europos Vadovų Tarybos prezidentui Charlesui Michelliui, kuris, pasak G. Nausėdos, asmeniškai ėmėsi iniciatyvos ir tapo šio susitarimo tarpininku.
„Tai leis užbaigti politinę krizę ir susikoncentruoti ties tai klausimais, kurie yra nepaprastai svarbūs Sakartvelo žmonėms – reformoms ir integracijai į vakarietišką erdvę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad Sakartvelo tikslas pateikti stojimo į Europos Sąjungą paraišką 2024 metais yra ambicingas, bet jis yra įmanomas.
„Tai būtų labai stiprus signalas, demonstruojantis jūsų pasiryžimą eiti šiuo keliu“, – pažymėjo G. Nausėda.
Prezidentai aptarė ir saugumo klausimus, tęsiantis agresyviai Rusijos laikysenai. G. Nausėda lankėsi prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje.
„Šūkis už mūsų ir jūsų laisvę vis dar aktualus“, – tikino G. Nausėda.
Prezidentas sakė, kad Lietuva tęsia savo įsipareigojimą teikti paramą Sakartvelo euroatlantinei integracijai.
„Lietuva laikosi Bukarešto susitarimo, matydama Sakartvelą kaip neišvengiamą NATO šeimos narę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad Rytų partnerystės politiką ir Lietuvos pagalba asocijuotoms šalims, siekiančioms narystės Europos Sąjungoje, yra vienas iš jo užsienio politikos prioritetų.
Dvi dienas vyksiančio vizito tikslas – pareikšti paramą Sakartvelo euroatlantinės integracijos siekiams, reformų įgyvendinimui ir demokratijos įtvirtinimui, pranešė Prezidentūra.
Anot pranešimo, vizito metu prezidentas susitiko su Sakartvelo vadovais, lankėsi prie Rusijos okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Programoje taip pat numatyti susitikimai su vietos lietuvių bendruomene, Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Šalies vadovas bei pirmoji ponia turėtų susitikti ir su Sakartvelo ortodoksų bažnyčios patriarchu Ilja II.
Dianai Nausėdienei numatyta atskira vizito programa. Ji dalyvavo monumento Antanui Vilkutaičiui-Keturakiui atidengimo ceremonijoje, lankėsi Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo centre, rašytojos Birutės Jonuškaitės knygos „Ūsuota Levuko istorija“ pristatyme.
Tai pirmasis oficialus G. Nausėdos vizitas į Sakartvelą. Su šios šalies prezidente šalies vadovas buvo susitikęs 2019 metais jai lankantis Lietuvoje.
