Praėjusių metų pabaigoje Budapeštas blokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paramą Kyjivui.
„Šiuo metu dar esame derybų fazėje, kuri turėtų pasibaigti vadovų posėdžio metu, – BNS sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. – Žiūrėsime, ar Vengrijos pozicija išliks tokia, kokia buvo, ar ji pakis į gerąją pusę.“
Lyderiams pritarus, parama Ukrainai ateinantiems ketveriems turėtų susidėti iš 17 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų karo draskomą ekonomiką.
Kritikai jau kurį laiką kaltina Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kad jis laiko paramą Ukrainai įkaite, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus ES lėšų, įšaldytų vykstant ginčui dėl teisinės valstybės principo jo šalyje.
Budapeštas pastaruoju metu teigia esąs pasiryžęs pritarti Ukrainai skirtam ketverių metų paramos paketui, kuris yra platesnės bloko biudžeto pertvarkos dalis, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo.
Vis dėlto 26 Bendrijos narės tokią galimybę laiko „raudona linija“ ir vietoj to siūlo tik kasmet rengti diskusijas šiuo klausimu.
„Derybų metu galimi įvairūs postūmiai į vieną ar į kitą pusę, nes tikslas yra sutarti visoms 27 šalims“, – sakė Lietuvos prezidento patarėja.
„Na, o jeigu kartais nepavyktų, tai planas B yra skirti tuos pinigus Ukrainai tik 26 šalims. Toks variantas įmanomas, tačiau jis yra mažiau geras“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Didėjant nusivylimui Vengrijos vaidmeniu, vis dažniau pasigirsta raginimų aktyvuoti 7-ąjį Bendrijos sutarčių straipsnį ir atimti iš Budapešto balsavimo teisę.
Tam reikėtų visų kitų 26 vadovų sutarimo, tačiau kol kas apie tai viešai šalys narės vengia kalbėti.
