„Pastaruoju metu Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių pastangomis konfliktas Viduržemio jūros rytinėje dalyje deeskaluojamas, mėginama ieškoti tam tikrų sutarimo taškų, mėginama kalbėtis su Turkijos vadovu. Baltarusijoje turime visiškai priešingą situaciją, kuomet Baltarusijos buvęs vadovas Aliaksandras Lukašenka yra visiškai nepasirengęs bet kokiam tarpininkavimui, kontaktui su Vakarų pasauliu, atmeta jį“, – BNS atsiųstame komentare teigė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo po posėdžio pirmąjį dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo vakarą.
„Šitoje situacijoje turime elgtis principingai – konstatuoti, kad tarpininkavimo paslaugos šiuo metu Baltarusijai yra nepriimtinos, A. Lukašenka stengiasi išsaugoti valdžią bet kokia kaina, todėl šiose aplinkybėse sankcijos yra vienintelė poveikio priemonė. (...) Tuo tarpu Turkijos atžvilgiu turėtumėme elgtis lanksčiau ir, matydami viltį, kad situaciją galėtų būti deeskaluota, neturėtumėme dabar priimti sprendimų dėl sankcijų, nes tai eskaluotų situaciją“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, šiuos du klausimus ir toliau siekia susieti Kipras.
„Kipro atstovas, kaip anksčiau, taip ir šiandien, pabrėžė būtinybę spręsti šituos klausimus kartu. (...) Netrukus bus derinami tekstai. Žiūrėsime, ar pavyks peršokti tą labai sunkiai peršokamą barjerą, kuris vadinasi konsensusas“, – kalbėjo prezidentas.
Europos Sąjungos šalys yra priėmusios principinį sprendimą paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokuoja Kipras, reikalaujantis imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Antradienį sankcijas Baltarusijai paskelbė Jungtinė Karalystė ir Kanada. Minsko režimui jas turėjo įvesti ir Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau, anot G. Nausėdos, JAV laukia „ES žingsnio“.
Jis taip pat teigė, kad Europos lyderiams pristatė pagalbos planą Baltarusijai, kuris buvo „labai palankiai priimtas“.
„Šiandien jis tikrai nebus tvirtinamas ir ne šitoje EVT jis turėtų būti tvirtinamas, bet idėja jau yra pateikta ir tiesiog jai reikia suteikti tam tikrą kūną, organizacinę formą. (...) Puikiai suprantame, kad diktatūros nėra amžinos, po diktatūrų ateina demokratijos pavasaris. Baltarusijos demokratinė visuomenė nusipelno, kad jai būtų padėta greičiau integruotis ir į ES bendrąją rinką, galbūt naudotis bevizio režimo privalumais, naudotis laisvesne prieiga prie finansinių išteklių“, – teigė G. Nausėda.
„Tai tikrai nebūtinai reikš kažkokią prievartinę Baltarusijos integraciją į ES, ji pati pasirinks savo kelią ir žiūrės, kaip geriau balansuoti savo interesus tarp Rytų ir Vakarų“, – pridūrė šalies vadovas.
Šį planą G. Nausėda pristatė kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais.
Baltarusijoje jau beveik du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
