„Mes darysime viską nuosekliai. Dabar kaip tik abi pusės – tiek Vokietijos, tiek Lietuvos – rengiame planus kaip sieksime šito brigados išdėstymo, kokia proporcija, kokius darbus turime padaryti, kad tikrai būtume pasirengę kaip priimančioji šalis užtikrinti visas sąlygas reikalingas pratyboms ir normaliam darbui“, – žurnalistams Madride trečiadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, per artimiausias valandas turėtų būti pasirašyti dokumentai, leisiantys Lietuvai tiesiogiai bendradarbiauti su už kolektyvinę gynybą atsakingomis valstybėmis.
„Svarbiausia ko mes šiandien, tikiu, pasieksime yra tai, kad mes šiandien turėsime dokumentus, kurie leis mums konkrečiai dirbti su valstybėmis, atsakingomis už mūsų kolektyvinę gynybą. Pirmiausia tai yra Vokietija, bet tai yra (...) ir Nyderlandai, ir visos vienuolika valstybių, kurios yra priešakinėse pajėgose“, – teigė prezidentas.
NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Aljanso lyderiai taip pat nutarė, jog ginkluotė rytiniame Aljanso sparne turi būti dislokuojama iš anksto, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.
Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.
Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, ji formuos ir brigadą. Šalių pareigūnai teigia, jog dalis vieneto bus dislokuojama Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
