Jis taip pat teigia, kad saugumo garantijos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai iš dalies yra kompensacija šaliai už tai, kad ji kol kas netaps NATO nare.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad eilė valstybių, ypač didžiosios valstybės, yra tikrai pasirengusios teikti tokias saugumo garantijas dvišaliu pagrindu, tačiau labai svarbu, kad tai netaptų tokiu nekontroliuojamu procesu, kuomet kažkas kažką teikia, o koordinacijos stokojama“, – ketvirtadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) LRT sakė šalies vadovas.
„Todėl iš principo sutinkant su pačia formule, su pačiu pasiūlymu, kuris iš dalies, žinoma, yra ir kompensacija už tai, kad Ukraina dar ne šiandien taps NATO nare. Vis dėlto mes labai atkreiptumėm dėmesį, kad koordinacija yra svarbi“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė, kad ketvirtadienį vykusioje ES šalių vadovų diskusijoje, kurioje dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nuolat buvo keliamas klausimas dėl Ukrainos narystės NATO.
Lietuva tikisi, kad Aljanso narės per viršūnių susitikimą Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.
Anot G. Nausėdos, diskusijose su ES kolegomis taip pat išryškėjo ilgalaikis paramos Ukrainai požiūris.
„Jį pradėjo kai kurios valstybės kaip antai Norvegija, kad mes turime nustoti fragmentuoti mūsų paramą arba teikti ją ad hoc pagrindu. Mes turime žinoti, ką mes darome keletą metų į priekį“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Aljanso lyderiai siekia Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tačiau J. Stoltenbergas birželio viduryje sakė, kad nors Aljansas viršūnių susitikime ir stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kyjivo narystę nebus kalbama.
