„Taivano atstovybės pavadinimas lietuvių, anglų ir mandarinų kalbomis nesutampa. Tai bent jau ištaisykime tuos dalykus, kurie yra aiškiai matyti juodu ant balto“, – interviu LRT ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Manau, kad tai yra visiškai natūralu – nesvarbu, apie kokią instituciją bekalbėtumėme, ar apie įmonę, ar apie atstovybę: jei jos pavadinimai skirtingomis kalbomis skiriasi, tai kelia visiškai nereikalingus klausimus ir nereikalingas įtampas. Tai bent jau šitoje vietoje, aš manau, mes galime labai aiškiai susitarti“, – teigė jis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivano atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taibėjaus pavadinimu.
G. Nausėda pabrėžė, kad būtent Taivano atstovybės pavadinimas kinų mandarinų kalba „tapo labai svarbiu veiksniu“ konflikte su Kinija, o Vyriausybei priimant sprendimus, jie nebuvo tinkamai koordinuojami, taip pat nebuvo nuodugniai įvertintos visos Kinijos galimo atsako priemonės.
„Šiandien mes matome, kad Kinijos veiksmai eina vis gilyn. Žinoma, mes turime stengtis juos užkardyti pirmiausia ES lygiu, tačiau šiandien tai sukuria tam tikrus apčiuopiamus nuostolius daliai Lietuvos verslo ir su tuo mes taikytis negalime“, – kalbėjo šalies vadovas.
Naujienų agentūra „Reuters“ antradienį remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis G. Nausėdai pasiūlė, kad įstaiga kinų kalba būtų vadinama „Taivano žmonių atstovybe“. G. Landsbergis tai paneigė.
„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Savo ruožtu prezidentas taip pat sako, jog ligšiolinis bendravimo su Kinija formatas Vidurio ir Rytų Europos šalių formatu „17+1“ yra „eismas viena kryptimi ir jisai neteikia tos naudos, kurios mes tikėtumėmės bendraudami būtent šiame formate“.
Anot šalies vadovo, tai skaldo Europą, todėl jis ragina su Kinija kalbėti visai ES.
„Štai kodėl aš parėmiau iniciatyvą ir pats ją iškėliau, kad ES kalbėtųsi su Kinija formatu „visi+1“, kitaip tariant, „27+1“ formatu. Tai, mano įsitikinimu, sukurtų gerokai vieningesnį balsą ES santykiuose su Kinija ir, ko gero, neleistų Kinijai skaldyti mūsų į dvi dalis: Rytų Europą ir Vakarų Europą“, – tvirtino G. Nausėda.
G. Nausėda taip pat paragino pasistengti, kad Lietuvos nuostoliai dėl krizės būtų „kiek galima mažesni ir jų laikotarpis būtų kiek galima trumpesnis“. Pasak jo, reikėtų imtis finansinių instrumentų verslui – paramos dėl apyvartinių lėšų, Ekonomikos gaivinimo fondo panaudojimo „verslui, o ne institucijų reikmėms“. Taip pat šalies vadovas sako, jog svarstoma parengti projektą Seimui dėl reinvestuoto pelno neapmokestinimo.
Jis sako, kad atsakomybė dėl situacijos tenka tiek Vyriausybei, tiek ir Prezidentūrai.
„Aš manau, kad atsakomybė pirmiausia yra ta, kad mes nepakankamai koordinavome savo veiklas. Valdžios institucijos: Vyriausybė, prezidentas, Užsienio reikalų ministerija nepakankamai koordinavo savo veiksmus nuo pat pradžių – ne nuo kažkurio etapo, ne nuo antrojo ar trečiojo kėlinuko, o nuo pat veiklos pradžios“, – kalbėjo prezidentas.
„Manau, kad tam tikrą dalį atsakomybės turime prisiimti visi“, – pridūrė jis.
Nausėda: situaciją dėl Rusijos pajėgų turi spręsti diplomatai, būtina įspėti Maskvą
Rusijai sutelkus kariuomenę prie Ukrainos, įtampą reikėtų spręsti ne žvanginant ginklais, o diplomatinėmis priemonėmis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Interviu LRT ketvirtadienį jis teigė, jog kartų būtina aiški Vakarų žinutė Maskvai, kad karinė intervencija į Ukrainą reikštų Rusijai „maksimalius kaštus“, o atsitraukimas – „didžiausią naudą“.
„NATO, kaip organizacija, turi pasirūpinti pirmiausia kolektyviniu saugumu, pasirūpinti regiono saugumu – šiandien tai nebūtinai turi būti daroma žvanginant ginklais, šiandien, aš manau, turi kalbėti diplomatai, kalbėti labai aiškiai, vieningai, kalbėti suprantamai, nes šios retorikos klausosi kita pusė ir pagal tą retoriką planuoja savo veiksmus“, – teigė prezidentas.
Anot jo, kuo aiškesnę žinutę Vakarai siųs Rusijai, tuo didesnio atgrasymo efekto galima pasiekti.
„Esu įsitikinęs, kad geriausia iki konflikto neprisigyventi, geriausia sukurti tokias sąlygas, kuomet galima intervencija į Ukrainą reikštų maksimalius kaštus Rusijos režimui, ir atvirkščiai, taikus sambūvis arba situacijos deeskalacija reikštų didžiausią naudą Rusijai. Jei tokias motyvacijos žirkles sukurtumėme, manau, mes pasiektumėme tinkamą rezultatą“, – tvirtino šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva „yra pasirengusi paremti Ukrainą visomis prasmėmis“, tai jau ketinama daryti tiekiant konkrečias priemones.
Prezidento teigimu, Rusijos tikslas yra „destabilizuoti padėtį pačioje Ukrainos visuomenėje“ ir šio tikslo iš esmės Maskva pasiekė jau dabar.
Jis teigė, jog trečiadienio pokalbyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo, jog Ukraina nuo sausio pradžios jau neteko 800 mln. JAV dolerių savo aukso ir užsienio valiutos atsargų „vien tik tam, kad palaikytų savo nacionalinės valiutos grivinos kursą“, sustabdytų jo smukimą. Taip pat, pasak G. Nausėdos, kyla baimėms dėl indėlių, žmonės juos atsiima, kyla užsienio ir vietos investuotojų nepasitikėjimas.
„Tai, kas vyksta prie sienų, yra nukreipta pirmiausia į Ukrainą, sukelti nepasitikėjimą valdžia, nepasitikėjimą ekonomikos perspektyvomis ir tai gali būti labai apčiuopiami ir ganėtinai dideli nuostotliai, tai nėra tariamąja nuosaka nuostoliai, nes tuos nuostolius Ukraina patiria jau šiandien.
„Taigi, galima net ir tokia veikla, įtampos kurstymų ir palaikymu galimai pasiekti tokių rezultatų, kurių galimai nori pasiekti Rusijos režimas. Nes, manau, jo interesas pirmiausia yra, kad Ukraina netaptų sėkmės istorija. Jeigu Ukraina taps sėkmės istorija įgyvendindama reformas, integruodamasi į Vakarų erdvę, ko gero, tai yra baisiausia žinia, kurią norėtų išgirsti kaimyninė valstybė“, – sakė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.
