„Gyvenimas darosi vis lengvesnis ir lengvesnis. Pirmajame ture dar truputį pagalvojau, o dabar nebuvo ką galvoti, labai lengvai apsisprendžiau“, – po balsavimo sakė G. Nausėda.
Pasiteiravus, kokius kriterijus kelia apygardos kandidatams, prezidentas atsakė, kad žmogus tikrai tarnautų Lietuvai. G. Nausėda priklauso Naujosios Vilnios apygardai ir jis rinkosi iš dviejų kandidačių antrajame rinkimų ture – konservatorės Monikos Navickienės ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatės Romualdos Poševeckajos.
„Pirmiausia, kad tas žmogus tikrai tarnautų Lietuvai, kad jo sąžiningumas ir padorumas nekeltų abejonių. Tokiu atveju, galbūt politiniai įsivaizdavimai, ideologijos yra antrinis dalykas.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvą galima mylėti būnant konservatoriumi, socialdemokratu, liberalu ir būnant kitoje partijoje. Tiesiog mes galbūt kitaip įsivaizduojame Lietuvos kūrimo kelią.
Balsavau abiem atvejais teisingai. Esu laimingas, kad lengvai ir aiškiai pasirinkau“, – sakė G. Nausėda.
Palaiko dabartines priemones Covid-19 pandemijai suvaldyti
Prezidentas Gitanas Nausėda pritarė dabartinės valdžios priemonėms, kurios buvo įvestos valdant Covid-19 pandemiją, o gyventojų prašė susilaikyti nuo susibūrimų.
„Priminsiu mūsų apsilankymą Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, kuriame sutarėme, kad kariuomenės pajėgos gali įsitraukti ir padėti civilinei valdžiai spręsti klausimus, susijusius su skambučių centru, židinių atsekamumu, nes tiesiog NVSC specialistai nebesusitvarko su darbo krūviu, patiria milžinišką psichologinę įtampą.
Šitas sprendimas praktiškai priimtas kariuomenės lygiu, reikia tik kreipimosi. Matant, kad skaičiai negerėja, tikrai tai reikia daryti, ir mums visiems reikia kartu sukibus daryti darbus.
Aš pritariu priemonėms, kurios yra skirtos koronaviruso suvaldymui. Tik problema yra ta, kad mes galbūt galėjome per kitą būdą – tai yra per atsekamumą, izoliavimą, apsaugos priemonių laikymąsi pasiekti geresnį rezultatą, ir mums šiandien nereikėtų imtis tokių drastiškų sprendimų“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, pasaulio patirtis rodo, kad galima nebūtinai prisigyventi iki tokios situacijos, kai uždarinėjimas yra natūralus dalykas.
„Žinoma, galima rodyti pirštu į valstybes, kuriose situacija yra dar prastesnė, tačiau man toks požiūris yra nepriimtinas, nes aš jį interpretuoju kitaip. Toks rodymas reiškia ne tai, kad pas mus yra labai gerai, o tai, kad pas mus gali dar būti ir blogiau, kaip tose kitose valstybėse“, – teigė G. Nausėda.
Kreipėsi į gyventojus: ragino susibūrimus atidėti
G. Nausėda taip pat kreipėsi į Lietuvos gyventojus ir ragino susibūrimus atidėti, „kad jau artimoje aplinkoje galėtume gyventi saugiau, laisviau ir komfortiškiau“.
„Aš tikrai labai raginčiau žmones padaryti tai, ką galima padaryti net neįdedant didesnių pastangų. Mes turime visi gražių tradicijų šeimos rate – dėl gimtadienių šventimo, bet galbūt šiandien atėjo toks metas, kai tuos jaukius pasisėdėjimus didesniame draugų būryje galime šiek tiek atidėti.
Galime vaiko gimtadienius sumažinti, ir galbūt nekviesti tiek daug vaikų iš kitų šeimų, kitų rajonų, kad šitas virusas neplistų – ir pirmiausia neplistų mūsų artimoje aplinkoje.
Todėl laikykimės tų reikalavimų, kurie yra nustatyti, nenumokime į juos ranka, laikydami, kad tai yra nerimti reikalavimai, kad jie nieko nepadeda. Patikėkite, jeigu mokslininkai sako, kad tai padeda, reiškia tai ir padeda“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda: sprendimai dėl koronaviuruso valdymo turėtų priklausyti ne nuo rinkimų
Antradienį prezidentas G. Nausėda teigė, kad pandemijai suvaldyti jau nebepakankant žmogiškųjų epidemiologų resursų šį klausimą reikia spręsti ne malant liežuviais, o planuojant 2021 metų biudžetą. Anot jo, šiuo metu padėtis dėl COVID-19 yra tiek rimta, kad reikia pamiršti visus kitus dalykus ir imtis šios problemos sprendimo.
Vertindamas dabartinę pandeminę situaciją prezidentas konstatavo, kad „padėtis yra tiek rimta, kad mes turėtume pamiršti visus kitus dalykus ir imtis šios problemos sprendimo“.
Anot G. Nausėdos, sprendimai dėl koronaviuruso valdymo turėtų priklausyti ne nuo rinkimų, o reiktų turėti nuoseklią ir moksliškai pagrįstą strategiją, kas yra daroma.
„Tikiuosi, kad ta nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, nediskutuokime apie tai, tikrai suvoks padėties rimtumą, nes padėtis nėra rimta, padėtis yra labai rimta, padėtis yra tiek rimta, kad mes turėtume pamiršti visus kitus dalykus ir imtis būtent šios problemos sprendimo“, – akcentavo prezidentas.
„Paleidus“ iš rankų statistiką – vėl stabdymas
Negana to, jo teigimu, laikas tarp karantino ir antrosios koronaviruso bangos nebuvo išnaudotas tinkamai.
„Nemanau, kad buvo tinkamai išnaudotas laikas. Vyravo truputį užsiliūliavimo nuotaika, kai mes visiškai pagrįstai tikinome, kad pirmą bangą įveikėme labai gerai. (...) Bet šitos nusiraminimo nuotaikos turbūt vis dėlto savo padarė – negaliu teigti, kad čia Lietuva yra vienintelė, atrodo, šiandien visa Europa, kuri raudonuoja nuo neigiamos statistikos, ko gero, gali sau priekaištauti, kad pernelyg atsipalaidavo arba tikėjosi, kad bent jau antroji banga bent jau nebus didesnė negu pirmoji. (...)
Dabar esame tokiame taške, kuriame, ko gero, dar turime pasirinkimą tarp to, kad galima išspręsti problemą neuždarinėjant visos ekonomikos ir stabdant viso viešojo gyvenimo, lokalizuojant židinius, juos identifikuojant, atsekant priežastį ir izoliuojant žmones.
Jeigu tiktai mes paleidžiame dabartinę statistiką iš rankų ir dar, sakykime, atvejų skaičius didėja iki keturių, penkių šimtų per dieną ar, neduok Dieve, tūkstančio – yra ir tokių prognozių – tada praktiškai jokio kito pasirinkimo mes nebeturime, stabdome viską, grįžtame į laikinojo įšalo būklę“, – sakė šalies vadovas.
Jis pridūrė, kad juo labiau dabar ne laikas ieškoti, kas – direktoriai ar skyrių vadovai – dirba geriau:
„Šiandien yra tam tikrų bendrųjų problemų, kurių nesprendžiant visi kiti klausimai bus nebesvarbūs. nes mes tiesiog paleisime džiną iš savo rankų ir paskui šios situacijos nebesuvaldysime.“
Susitikęs su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais ir mokslininkai prezidentas konstatavo, kad dauguma problemų visų pirma susijusios su priešakinėse linijose dirbančių specialistų nepakankamu finansavimu.
„Kai ką galima dar padaryti šiais metais, tačiau žvelgiant į ateitį tikrai neužtenka numatyti milijono ar kelių šimtų tūkstančių eurų papildomai, kurie viso labo bus panaudoti esamoms skoloms grąžinti ir neturės reikšmingos įtakos. Mūsų skaičiavimais, papildomai reikėtų 4 milijonų eurų ir dėl šių klausimų mums reikia politiškai susitarti“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas.
