„Aš žiūriu ir žvelgiu į tai, kaip seksis ministrui Kreiviui įgyvendinti tas užduotis, kurios jam yra duotos“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas.
Jis teigė stebėsiantis, kaip D. Kreiviui seksis penktadienį vyksiančiame ES energetikos ministrų susitikime, kur bus tariamasi, kaip pažaboti išaugusias energijos išteklių kainas.
„Taip pat ministras turi derėtis su Švedija ir iki gruodžio 1 dienos pasiekti rezultatų derybose su Švedija perskirstant tam tikrus tuos vadinamuosius viršpelnius“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – pridūrė jis.
Penktadienį už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai Briuselyje spręs dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Vienas iš jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS teigė, kad didžiąją dalį elektros energijos importuojanti Lietuva dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis. Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.
Tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek D. Kreivys teigė kad dėl viršpelnių pasidalijimo pirmiausia reikėtų tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.
Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti D. Kreivio – parlamentui antradienį pritarus jo atsakymams į interpeliacijos klausimus, nepasitikėjimo ministru procedūra buvo užbaigta.
