Jis pabrėžia, kad strateginės įmonės ir dideli investuotojai „vienaip ar kitaip iš valstybės sulaukia tam tikrų nuolaidų arba lengvatų“ nepriklausomai, ar jos kurtųsi Mažeikiuose, ar laisvosiose ekonominėse zonose.
„Jų („Orlen“ –BNS) sėkminga veikla yra tikrai labai svarbi Lietuvos ekonomikos sėkmės prielaida ir, neslėpkime, gerų santykių su Lenkija prielaida (...) manyčiau, kad tai prisidėjo, bet tikrai nebuvo lemiamas santykių atšilimo veiksnys“, – laidai „DELFI Dėmesio centre“ ketvirtadienio vakarą sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad nuo pat savo kadencijos pradžios siekia „visomis priemonėmis deklaruoti, kad Lenkija yra mūsų strateginis partneris“.
Jis akcentavo, kad Lietuva ir Lenkija turi ypatingai daug bendrų interesų ir beveik neturi „karštų taškų“, išskyrus kai kuriuos niuansus, pavyzdžiui, pavardžių rašymą originalo kalba asmens dokumentuose.
Anot G. Nausėdos, Lenkijos vadovai šį klausimą kelia, tačiau „tikrai labai mandagiai ir tikrai nedarant jokio spaudimo“ bei išsakė priekaištų valdantiesiems, įskaitant ir pavardžių rašybos klausimą kėlusią Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą.
„Šiuo atveju aš tikrai peradresuočiau šitą klausimą, o kodėl jis yra įšaldomas tos partijos, kuri ilgą laiką šitą klausimą kėlė? Galbūt reikėtų jos pačios paklausti, paklausti valdančiosios koalicijos“, – svarstė jis.
G. Nausėda sako, kad jam susidaro įspūdis, jog pati Lenkija norėtų, kad Lietuva paprasčiausiai priimtų sprendimą, „net jei tas sprendimas nebus palankiausias jiems“.
Jis taip pat tvirtino, kad visai nespręsti pavardžių rašybos būtų pats blogiausias variantas, tačiau tai reikėtų daryti jau po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Tiesiog tai yra tų toksinių klausimų sąraše, kurių geriau šiukštu prieš rinkimus neliesti“, – tvirtino jis.
Pats prezidentas priminė savo poziciją, jog pasisako už originalių pavardžių rašybą antrame paso puslapyje, nors tai ir gali nepatikti Lenkijos vadovams.
„Negaliu pasakyti, kad šitai juos pradžiugino, bet jie šio klausimo nedramatizavo“, – tvirtino prezidentas
G. Nausėda taip pat tvirtino palaikantis šiltus asmeninius santykius su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda ir netgi sulaukęs jo kvietimo paslidinėti.
„Turime puikius, sakyčiau, bičiuliškus santykius su Lenkijos prezidentu Duda, iki tiek, kad jis kviečia mane paslidinėti į savo rezidenciją pietų Lenkijoje. Tačiau, deja, vis nėra laiko pasinaudoti tuo maloniu kvietimu“, – tvirtino G. Nausėda.
Naujienų portalas 15min.lt teigė, kad po premjero Sauliaus Skvernelio susitikimų su Lenkijos politikais šios valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose sulaukė nuolaidų gabenti krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei mokesčio už elektrą lengvatos.
Pats S. Skvernelis portalo teiginius pavadino sąmoningai skleidžiamu melu. Ministro pirmininko teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ taikus ginčo sprendimas padėjo išvengti galimų šimtų milijonų eurų nuostolių pralaimėjus bylą dėl tarifų, įmonė gavo papildomų užsakymų, pagerėjo tarpvalstybiniai santykiai. Jo teigimu, „Orlen Lietuvai“ nebuvo taikomos jokios išimtys dėl vadinamojo viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokesčio elektros energetikos sektoriuje.
