„Ko mums reikia – tai radikalios energijos sistemos transformacijos. Tai galime daryti vystydami atsinaujinančių išteklių, energijos vartojimo efektyvumo, lankstumo, energijos kaupimo ir novatoriškų technologijų diegimą bei stiprinant tarpusavio ryšius“, – trečiadienį sostinėje atidarydamas aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumą kalbėjo Gitanas Nausėda.
„Po Rusijos pradėto plataus masto agresijos prieš Ukrainą parodėme įspūdingą iškastinio kuro ir elektros importo iš šalies agresorės sustabdymą (...) Lietuva, jau 2022 metų balandį sustabdžiusi naftos, elektros ir dujų importą iš Rusijos, atgal niekada nebesigręžios“, – akcentavo jis.
Šalies vadovo teigimu, nors europiečiai buvo gąsdinami, kad nesugebės išgyventi be rusiškų energetinių išteklių, šiandien dujų ir elektros kainos yra sugrįžusios į prieškarinį lygį.
Pasak prezidento, dabartinė Europos valstybių energetinė nepriklausomybė nuo rusiškų resursų yra trumpalaikių priemonių rezultatas, tad valstybės privalo bendrai imtis veiksmų, užtikrinančių energetinį saugumą ilguoju laikotarpiu.
„Norėdami užtikrinti energetinį saugumą ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimą, turime užtikrinti įperkamos žaliosios energijos teikimą ir gamybą, taip pat išlaikyti Europos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“, – akcentavo G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė, kad kurdamos švarią energijos pramonę Baltijos regiono šalys nepakankamai išnaudoja jūros potencialą. Šalies vadovo teigimu, Lietuvai taip pat reikia greičiau ieškoti būdų mažinti šilumos sektoriaus kuriamą taršą.
„Čia, Lietuvoje, mes pradėjome vystyti du jūrinio vėjo parkus. Jie padės mums siekiant tikslo 100 proc. savo energijos poreikių padengti iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat šie projektai pritrauks daugiau nei 3 mlrd. eurų investicijų, sukurs tūkstančius naujų darbo vietų, atneš naudos šalies ekonomikai vartotojams bei vietiniams verslams“, – kalbėjo prezidentas.
ELTA primena, kad trečiadienį Vilniuje vyksta aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumas, kuriame dalyvauja Latvijos, Estijos, Suomijos ir Belgijos energetikos ministrai, taip pat Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos ministrų deleguoti aukšto rango pareigūnai. Jame tariamasi dėl regioninio bendradarbiavimo stiprinant energetinį saugumą Baltijos jūroje ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms, aptariami infrastruktūros sujungimo klausimus vystant jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje ir energetikos ekonomikai
Ši energetinio saugumo konferencija vyksta Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo išvakarėse. Taip pat tai yra 2022 metais Danijoje vykusio ES Baltijos jūros regiono valstybių vadovų susitikimo tęsinys.
