Prezidentą G. Nausėdą išskirtiniame interviu kalbina TV3 žurnalistė, laidos „Dienos komentaras“ vedėja Jolanta Svirnelytė.
Kaip dėl gynybos finansavimo? Mes taip pat girdėjome, esą gynyba yra mūsų tikslas Nr. 1, o dabar mes matome, kad gynybai numatoma bene tiek pat, kiek šiemet. Tai kaip bus su divizija?
Buvo sumanyta, kad nacionalinė divizija turi būti sukurta iki 2030-ųjų metų, tačiau mes puikiai suprantame, kad tai yra ne iš donacijų ar dovanų kuriamas dalykas. Tai yra dalykas, kuris kuriamas iš mūsų finansinio pasirengimo suteikti visus reikalingus finansus, kad ta nacionalinė divizija būtų ne tik suformuota personalo prasme, bet ir karinės įrangos apsirūpinimo, amunicijos, infrastruktūros prasme.
Esant tokiam finansavimui, koks yra dabar ir koks yra numatytas – nesikeičiantis artimiausius trejus metus – tai yra padaryti neįmanoma ir mes turime kalbėti apie 2036–2040 metus.
Vis dėlto reikia turėti drąsos pripažinti, kad, viena vertus, šnekame apie tai, kaip Lietuvai svarbu pasitikti geopolitinius iššūkius ir skirti atitinkamą dėmesį gynybai, kita vertus, atseikėti tai gynybai gerokai mažiau nei tą daro aplinkinės valstybės.
Tai kur čia tas valdančiosios koalicijos motyvas, kad mes turime viską skirti gynybai? Net ir žmonės supranta ir pritaria, kad mes turime finansuoti daugiau. Tai kas čia per žaidimai? 2036–2040 Vladimiro Putino, atsiprašau, bet jau veikiausiai nebebus. Tai kam mes kuriame tą diviziją – ar būsimiems naujiems diktatoriams, ar mes kuriame diviziją tam, kad pasitiktume iššūkius kaip galima greičiau?
Prisimenu užsienio reikalų ministro pono (Gabrieliaus – red. past.) Landsbergio pasakymus, kad jau paskutinės minutės, kad jau paskutinės valandos, kad jau paskutinės dienos, kuomet diktatoriaus akis bus atsukta į mus. Tai kas čia per išsiskyrimas darbų ir žodžių?
O kas tada, kaip jums atrodo, čia vyksta, prezidente?
Man atrodo, kad dalis politikų užsižaidė finansiniu stabilumu ir turbūt ne visiškai atsižvelgė į tai, kad Europos Komisija (EK) skiria ir žiūri į gynybos išlaidas šiek tiek kitaip negu į kitas išlaidas. Tikrai esame gerokai pasistūmėję Europos Sąjungos strateginės autonomijos kūrimo prasme ir matome, kad EK skatina šalis imtis daugiau atsakomybės, rūpinantis savo gynyba, plėtojant savo gynybos pramonę ir t. t.
Į tai būtina atsižvelgti. Negalima traktuoti mūsų biudžeto vien tiktai buhalteriškai, kadangi gynyba mažai ką turi bendro su buhalterija. Ir jeigu mes žaisdami „debetą ir kreditą“ toliau taip elgsimės, mes turėsime tiesiog nepasirengimą tiems iššūkiams, kurie galimai kils artimiausiais metais.
Bet įvardijama, kad grėsmė artimiausiais metais gali paliesti ir mus?
Aš labai noriu tikėti, kad mes esame pajėgūs ne tik patys, bet kartu su NATO sukurti tokį atgrasymo skydą, įtikinamą skydą, kuris veiktų tą galimą agresorių ir agresorius nuspręstų, kad rizikuoti neverta, nes nuostoliai ir galimas pralaimėjimas yra beveik garantuotas.
Žinoma, kad agresoriai, autokratai, diktatoriai nėra vien tiktai kvailiai. Jie taip pat skaičiuoja, vertina priešininko pajėgumus ir tie pajėgumai, geriausia, tegul būna tokio dydžio, kad būtų nuspręsta nerizikuoti.
Kęstutis Budrys: dabartinėms sąlygomis Lietuva divizijos nesukurs iki 2030 metų
Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad, remiantis kariuomenės vado vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą 2036-2040 m.
„Atsižvelgiant į tai, kokioje esame situacijoje šiuo metu, kokia situacija yra gynybos pramonėje, kokie yra iššūkiai, kur mes esame su planuojamu finansavimu, tai šiandien atsakymas tikrai nebuvo įkvepiantis ir džiuginantis. Yra konstatuota, kad 2030 m., sąlygoms nekintant, nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė K. Budrys.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes tai sugebėsime padaryti 2036-2040 metais“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, R. Vaikšnoro VGT paprašė pateikti poziciją dėl būtinų pokyčių kariuomenės struktūroje,
„Suprantame, kad tas terminas nėra tenkinantis. Dėl to VGT paprašė kariuomenės vado parteikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių (...), pateikti siūlymus dėl finansavimo poreikių ir taip pat pateikti tam tikras korekcijas į valstybės ginkluotos gynybos koncepciją“, – informavo K. Budrys.
Tai, kad Lietuvai gali nepavykti iki 2030 metų išvystyti divizijos, lemia šiuo metu planuojamas finansavimas, situacija gynybos pramonėje, sako prezidento patarėjas.
Lietuva pasirašys sutartį dėl „Leopard“ tankų
Antradienį VGT davė žalią šviesą tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimui.
Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Po antradienį vykusio VGT posėdžio paskelbta, kad VGT pasiūlė sudaryti vokiškų tankų įsigijimo sutartį.
„Valstybės gynimo taryba jam pritarė ir pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) sudaryti tankų įsigijimo, kovinės paramos mašinų, kur eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – teigė K. Budrys.
Jo teigimu, iš politinės pusės nuo praėjusio pavasario „visi darbai padaryti“, tačiau laukia papildomų užduočių, o su tankų pajėgumu Lietuvoje susiję terminai nusikels. Pasak prezidento patarėjo, įgyvendinti juos pavyktų vėliau nei 2030 metais, kaip buvo iš pradžių numatyta.
„Suprantame, kad įgyvendinant, įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų. Tai ne vien tik gauti geležinę dalį, bet tai papt ir personalą paruošti, naują infrastruktūrą pastatyti, nes tokios, kur tie tankai būtų laikomi, mes Lietuvoje neturime, paruošti visą mokymo bazę ir panašiai“, – kalbėjo jis.
„Visi tie poreikiai yra suplanuoti ir bus pradėti įgyvendinti šiek tiek vėliau negu, kad pradžioje planavome, tai yra iki 2030-ųjų metų. Terminas keliasi už 2030-ųjų, turbūt į 2034-uosius ar panašiai metus“, – sakė K. Budrys.
Anot prezidento patarėjo, kalbama apie tankų įsigijimo sutartį vienam batalionui.
Įsigyti tankų Lietuva apsisprendė metų pradžioje, siekiant iki 2030 metų šalies kariuomenėje išvystyti diviziją. Tačiau antradienį paaiškėjo, kad jeigu sąlygos nepasikeis, Lietuvai nepavyks iki to laiko išvystyti pilną divizijos operacinį pajėgumą.
Pirks vikšrinių pėstininkų kovos mašinų
Lietuva pirmajame etape įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.
Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.
Per šį VGT posėdį nuspręsta, kad Lietuvai dar reikia nusipirkti ne ratinių, o vikšrinių pėstininkų kovos mašinų.
„Nusprendus įsigyti tankus, buvo priimtas sprendimas likusius pėstininkų kovos mašinų batalionus pildyti vikšrinėmis, o ne ratinėmis pėstininkų kovos mašinomis. Kaip matome, ir iš karo Ukrainoje patirčių ir pamokų, paskui vikšrinį tanką ratinės priemonės panašiame kaip mūsų dirvožemyje stringa ir tam mobilumui ir manevringumui užtikrinti reikia analogiškių vikšrinių priemonių“, – komentavo K. Budrys.
Anot K. Budrio, VGT pasiūlė pradėti derybas dėl švediškų pėstininkų kovos mašinų „CV90“ įsigjimo.
„Buvo paprašyta KAM ir kariuomenės vado pateikti vertinimą, kokios galimos alternatyvos Lietuvai įsigyti pėstininkų kovos mašinas, tai šiandieną tos alternatyvos buvo pristatytos.
Buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant į patarimą, užpildyti iki galo nežinomuosius ir tam, kad taip padarytume, pasiūlyti KAM pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų „CV90“ įsigijimo ir rekomenduoti krašto apsaugos ministrui pateikti VGT finansinį ir pramoninio bendradarbiavimo pasiūlymą galutiniam sprendimui priimti“, – išdėstė K. Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu kalbama apie pėstininkų kovos mašinas dviem batalionams, tai yra apie 100 vienetų.
