Jis tai sakė penktadienio naktį vaizdo komentare po Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
„Kinijos klausimas lieka aktualus ir sutarėme, kad tikrai darysime viską, kad Kinija turėtų progą gerai apgalvoti savo elgesį, įvertinti visas galimas pasekmes ir tada apsispręsti, ar ji tikrai pasirengusi palaikyti Rusiją šioje labai neteisingoje kovoje prieš Ukrainą“, – teigė G. Nausėda.
„Ar vis dėlto, ji prisijungs prie likusio pasaulio ir solidarizuosis su juo“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, Europos Sąjungos požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje bus galima pristatyti planuojamame Bendrijos ir Kinijos viršūnių susitikime, taip pat tai bus proga aktyviai paraginti Kiniją prisidėti prie šio karo stabdymo.
G. Nausėda taip pat išreiškė lūkestį, kad šis ES ir Kinijos lyderių susitikimas bus proga paraginti Kiniją nustoti taikyti ekonominio spaudimo priemones prieš ES valstybes nares ir grįžti prie tarptautiniais susitarimais grįsto ekonominio bendradarbiavimo.
Apie pasaulio bendruomenės reakciją į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje EVT posėdyje buvo kalbama ir su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
Pasak G. Nausėdos, tai „retas įvykis“, kad JAV vadovas dalyvauja Europos lyderių susitikime, tačiau „puiki proga“ pabrėžti Vakarų vienybę ir požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje.
„Didžioji dalis pokalbio sukosi apie tai, kokią atsakomybę prisiima Rusija dėl šito kruvino karo ir kokia yra tarptautinės bendruomenės reakcija“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
JAV pareigūnai kaltina Kiniją rodant „norą“ teikti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai, ir sako, kad „labai atidžiai stebės“, ar Pekinas nesiims tiekti Maskvai ginklų.
Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos veiksmų Ukrainoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Kiniją apkaltino teikiant politinę paramą Rusijai „akivaizdaus melo ir dezinformacijos skleidimu“ ir perspėjo neteikti materialinės paramos Rusijai.
Pekinas šiuos kaltinimus neigia ir vadina tai dezinformacija.
Jungtinių Tautų duomenimis, per vieną karo mėnesį Ukrainą paliko daugiau nei 3,6 milijono pabėgėlių, karas nusinešė daugiau nei 970 civilių gyvybių.
Tuo metu Rusija sulaukė gausybės tarptautinių sankcijų smūgio, suluošinusio jos ekonomiką.
