„Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu“, – feisbuke rašė G. Nausėda.
Šalies vadovo paviešintoje tuometėje Vidaus reikalų ministerijos anketoje matyti, kad užklausą dėl jo išvykos į Vokietiją pateikė tuometė Švietimo ministerija.
Šį komentarą prezidentas pateikė po visuomenininko Andriaus Tapino klausimų apie Ypatingajame archyve saugomą G. Nausėdos bylą ir jo išvykimo į stažuotę Vokietijoje.
Pasak prezidento, KGB dokumentų fonde saugoma byla yra sudaryta iš dviejų lapų, „kuriuose sudėtos institucijų vizos, kad galiu išvažiuoti stažuotei į Vokietiją“.
„Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape“, – rašė G. Nausėda.
Anketoje matyti, kad leidimą išvykti patvirtino įvairios institucijos, tarp jų – ir KGB. Dokumentas parengtas 1990 metų sausio 15 dieną.
Be kita ko, Prezidentūra praėjusią savaitę patvirtino, kad G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją. Šiam faktui iškilus viešumon, prezidentas tai pavadino jaunystės klaida, jo paviešinimą dabar siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.
Ketvirtadienį prezidento paviešintame dokumente jo partinė priklausomybė nenurodyta.
G. Nausėda komentare taip pat nurodė sulaukiantis klausimų dėl tarnybos sovietų armijoje. Jis teigė, kad buvo karinėje įskaitoje, bet armijoje netarnavo, nes buvo pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai dėl vaikystėje patirtos sunkios vidaus organų traumos.