„Prezidentas pastebėjo, kad, jeigu lyginsime tai, kas buvo kalbėtu su Seimo valdyba prieš rudens sesiją, tai buvo prezidento akcentuojama, kad dėmesys turėtų būti socialinės atskirties mažinimui ir krašto gynybai. Tai dabar, atliepiant į situaciją, į karą Ukrainoje, prioritetai išlieka tie patys, bet jie susikeičia vietomis“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Jis nurodė, kad su Seimo nariais G. Nausėda aptarė būdus, kaip dirbti mažinant infliacijos poveikį: „Prezidentas prašė neužmesti už paraščių antiinfliacinių priemonių, kurias pateikia prezidentas jas taip pat svarstyti“.
P. Mačiulio teigimu, prezidentas pasidžiaugė, kad yra didinamas krašto apsaugos finansavimas iki 2,5 proc. nuo BVP. Teigiama, kad išlaidos galėtų siekti ir iki 3 proc. kitąmet.
„Tai rodo tam tikrą politinį pasiryžimą ir norą siekti tų būtinų sprendimų, kurie ra ypatingai reikalingi Lietuvai dabar. <...> Karo kontekste ne taip svarbu yra procentai, bet kaip tai visa tai bus realizuota“, – pridūrė jis.
Prezidento pateikti siūlymais siekiama suteikti tiesioginę paramą socialiai jautriausioms grupėms ir taip pat mažinti NPD, pabrėžė P. Mačiulis
„Visi dabar suprantame, kad tuomet, kai buvo teikiami visi šie siūlymai, tokio augimo ir tokių iššūkių tuo metu nesitikėjome. Akivaizdu, kad net ir pasiūlytos priemonės, kurios buvo prieš mėnesį ar prieš du, jos galbūt yra reikalingos startui. Lietuva turbūt susidurs su tokiais iššūkiais ir tų pagalbos priemonių žmonėms, o ypatingai – socialiai jautriausioms grupėms tikrai neišvengiamai einančiais metais bus daugiau“, – nurodė jis.
Pasiteiravus, kiek siūloma mažinti NPD, jis nenurodė, tik patikino, kad tai yra diskusinis klausimas.
„Nenoriu kalbėti apie konkretų skaičių, čia yra svarbiausia rasti politinį sutarimą.<…> Prezidento prašymas yra nesusikoncentruoti į skaičius ar vieną konkrečią priemonę, bet pirmiausia įvertinti tai, kad infliacijos iššūkiai nėra susiję tik su energetiniais iššūkiais, tai yra susiję su viskuo – su kuro kainomis, su maisto kainų didėjimu, todėl ir priemonių spektras turi būti pakankamai platus“, – sakė P. Mačiulis.
Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ketvirtadienį Seimas planuoja pradėti 2022 metų biudžeto tikslinimo procedūrą siekiant dar šiais metais padidinti finansavimą krašto apsaugai.
„Biudžeto svarstymas vyks skubos tvarka ir galutinis sprendimas turėtų būti priimtas jau ateinančią savaitę, kovo 17 dieną“, – sakė M. Majauskas.
Komitetas rinksis į neeilinį posėdį kitą pirmadienį ir svarstys pasiūlytą biudžeto projektą.
Pasak jo, panašiu grafiku planuojamas ir sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui – įstatymo pataisas numatoma priimti jau kitą savaitę, o jos įsigaliotų atgaline data – nuo šių metų sausio 1-osios.
M. Majausko teigimu, tuo pačiu bus apsvarstyti ir Seimo narių pasiūlymai Vyriausybės teikiamam projektui dėl šildymo lengvatos išplėtimo kitoms kuro rūšims. Priklausomai nuo Seimo seniūnų sueigos sprendimo, prezidento teikiami projektai dėl infliacijos padarinių švelninimo, tikėtina, taip pat bus svarstomi artimiausiu metu.
Seimo nariai: pagrindinis prioritetas yra teikiamas pagalbai Ukrainai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Seimo vicemipirminikas Pauliaus Saudargas, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė, Seimo pavasario sesijos metu pagrindinis prioritetas bus teikiamas pagalbai Ukrainai.
„Antras – Lietuvos gynimas, o trečias – energetinė nepriklausomybė <…> Lietuva turi greitai ir operatyviai persvarstyti savo energetinės nepriklausomybės planą, t.y., dar greičiau jungti savo antrą ar trečią bėgius į energetinę nepriklausomybę“, – paaiškino jis.
Kalbant apie ekonomiką, anot P. Saudargo, buvo aptariama ir pagalba žmonėms dėl didėjančių energetinių kainų, infliacijos.
„Bet mes turime suprasti, kad šiandien mes įžengėme tarsi į tamsų kambarį ir akys turi priprasti prie tamsos, kad mes galėtume ką nors prognozuoti. Niekas dar nedrįsta prognozuoti, koks karo poveikis ekonomikai bus.
Dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei mokesčių pakeitimai jokie, nei kiti dalykai. Manau, kad tai reikia šiek tiek atidėti ir pasižiūrėti, koks bus tikrasis poveikis ir Lietuvos, ir viso pasaulio ekonomikai“, – sakė parlamentaras.
P. Saudargui antrino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Jis pabrėžė, kad dėl krašto apsaugos finansavimo ir užsienio politikos partijos turi pasirašyti susitarimus.
Jis taip pat nurodė, kad Laisvės frakcija neatsisakys tęsti savo suplanuotus darbus ir teiks Partnerystės įstatymo ir narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektus.
„Aš tikiuosi, kad suplanuoti darbai, ką Vyriausybė ir politinės partijos atneša į Seimo darbotvarkę, taip pat ras savo vietą“, – kalbėjo jis.
