„Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, šiek tiek forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu būtume savo pastangas tolygiai paskirstę per visą vasarą. Ko gero, būtume tuos 70 proc. pasiekę, kaip aš ir tikėjausi, dar vasaros viduryje. Bet yra, kaip yra“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temai“ sakė jis.
„Šiuo metu mes kalbame apie tai, kad perlenkėme lazdą dėl priverstinio skiepijimo, kuris net ir nėra priverstinis savo prasme, bet tos paskatos, kurios buvo sukurtos, ir tam tikras gąsdinimo baubas, kuris buvo įjungtas, kaip antai negalėjimas prieiti prie tam tikrų būtiniausių paslaugų, negalėjimas patekti į viešąjį transportą. Kas iš to, kad tai atšaukta vėliau? Supriešinimo faktas įvyko anksčiau, žmonės pasipiktino ir dabar turime kovoti su pasekmėmis, nors galėjome kovoti su priežastimis“, – tvirtino valstybės vadovas.
Vyriausybė įvedė privalomą testavimą tam tikrų profesijų atstovams, nustatė, kad už testus, siekiant gauti galimybių pasą reikia mokėti, o praėjusią savaitę patvirtino rugsėjo 13-ąją turinčius įsigalioti ribojimus neskiepytiems, nepersirgusiems arba neigiamo testo rezultato neturintiems asmenis. Jie negalės apsipirkti dideliuose prekybos centruose, lankytis maitinimo, laisvalaikio, pramogų įstaigose, grožio salonuose ir pan.
Pirminiame projekte buvo numatyta, kad tokie asmenys negalės naudotis ir viešuoju transportu, tačiau šios nuostatos vėliau atsisakyta.
Anot G. Nausėdos, visuomenės nuomonės apklausos rodo neigiamas visuomenės nuotaikas „tiek dėl privalomojo skiepijimo, tiek dėl požiūrio į valdžios veiksmus“.
„Tai kur kas daugiau žmonių nei tie, kurie buvo susirinkę prie M. Mažvydo bibliotekos. Vadinasi, dalis žmonių galbūt neina ir niekada neis į tuos mitingus, bet tai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Todėl sakau, kad dialogas ir šiandien yra reikalingas“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, požiūris, kad į mitingą, virtusį riaušėmis, susirinkę žmonės yra „atskalūnai, visuomenės priešai ir reikia juos visapusiškai pasmerkti“, – supaprastintas.
