„Šiandien uždegame žvakutes tamsiųjų žmonijos istorijos laikų – Holokausto – aukų atminimui. Ši siaubinga ideologija lėmė metodišką Europos žydų naikinimą. Mes tai prisimename ir neleisime, kad istorija kartotųsi“, – penktadienį tviteryje skelbė prezidentas Gitanas Nausėda.
Minėdama Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad netrukus po to, kai Lietuvos valdovas Gediminas išsiuntė laiškus, kuriais į Vilnių buvo kviečiami amatininkai, pirkliai, visi geros valios žmonės, galintys prisidėti prie krašto klestėjimo, Lietuvoje atsirado žydai – tauta, su kuria lietuviai gyvena greta visus vėlesnius šimtmečius.
„Žydai istorinėje Lietuvoje sukūrė pajėgią litvakų religinę kultūrinę tradiciją, leidusią vieną iš jos centrų – Vilnių – vadinti Šiaurės Jeruzale. Pastarojo šimtmečio pasaulietinė žydų kultūra Lietuvoje taip pat davė daug išskirtinių vardų. Dalis jų jau sugrįžo į mūsų atmintį, dalis dar tik sugrįžta“, – pranešime spaudai teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvą laikė savo namais
Pasak jos, nors kartais sakoma, kad Holokaustas nubraukė viską, o nuostoliai buvo milžiniški, sunkiai įsivaizduojami, vis dėlto ir žydų kultūra, ir žydų bendruomenė Lietuvoje išgyveno.
„Holokaustas tapo atminties kultūros dalimi, mokslinių, meninių, moralinių refleksijų objektu. Tragedija, kuri kaip didinamasis stiklas išryškina tikrąsias vertybes, parodo, kokia trapi yra gyvybė, koks nepastovus gyvenimas. Ir kaip reikia stengtis, kad tas siaubas nepasikartotų. Šiandien tik mūsų valioje padaryti taip, kad ta pozityvi galimybių energija, kurią kaupėme nuo Gedimino laikų, būtų kuo geriau išnaudota“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad kova su fašizmu tęsiasi kasdien.
„Kova su rasizmu ir fašizmu tęsiasi kiekvieną dieną. Niekada neturime bijoti kovoti šių mūšių. Neveiklumo pasekmės yra kur kas baisesnės“, – tviteryje skelbė G. Landsbergis.
Premjerė Ingrida Šimonytė minėdama Holokausto aukas pabrėžė, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais.
„Masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje nugulė daugybė talento, išminties, žinių, svajonių ir tikslų. Tai – brutaliai nutraukti gyvenimai, kurie turėjo tęstis, ir neišpildytas potencialas, kuris dabarties Lietuvą būtų pavertęs dar puikesne. Tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais, buvo mūsų bendrapiliečiais ir kaimynais, todėl labai svarbu, kad rastume savyje nuolankumo šias aukas prisiminti ir pagerbti, o taip pat – ryžto ir valios stoti prieš bet kokias neapykantos apraiškas, susidūrę su jomis šiandien“, – pranešime spaudai sako ministrė pirmininkė.
Anot jos, „jokie nepakantumo šešėliai neturi temdyti šviesios Lietuvos, kurią šimtmečiais kūrė ir tebekuria ištisos kartos skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų žmonių“.
„Tebūna mums pavyzdžiu didžiausios pagarbos verti Lietuvos sūnūs ir dukros – žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuoliai, nenutildę savo sąžinės balso nepaprastos tragedijos akivaizdoje“, – teigė I. Šimonytė.
Prisimenamos ir kitos žudytos bendruomenės
Bendrame šešių diplomatinių misijų, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, Nyderlandų ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, pranešime teigiama, kad šią dieną prisimenamos ir kitos bendruomenės, kurios buvo žudomos.
„Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą“, – skelbiama pranešime.
Diplomatinių misijų atstovybių teigimu, kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, stiprindamos švietimą apie Holokaustą ir skatindamos objektyvią istorijos analizę.
„Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui. Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja“, – pabrėžiama pranešime.
Penktadienį, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pagerbiamos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų genocido aukos. Tarp milijonų šiuo laikotarpiu nužudytųjų – ir beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Holokausto pradžios Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.
