„Manau, šioje institucijoje tikrai yra daug ir paveldėtų, ir kitokio pobūdžio bėdų bei problemų. Šiandien aš norėčiau, kad nusistatytume labai aiškų tikslą, ar mums Genocido ir rezistencijos centras kaip toks yra reikalingas. Mano atsakymas – taip, jis yra reikalingas, ir ne tik kaip genocido arba tik kaip rezistencijos centras, bet kaip Genocido ir rezistencijos centras“, – interviu BNS pirmadienį sakė valstybės vadovas.
Anot jo, dabartinis centro vadovas Adas Jakubauskas, kurį Seimo valdyba yra pasiūliusi atleisti iš pareigų, nėra vienintelis žmogus, kaltas dėl centre susiklosčiusios situacijos.
„Tokią funkciją jis (centras – BNS) gali įgyvendinti turėdamas tinkamą finansavimą, tinkamą vidinę organizaciją, tam tikrą reputaciją mokslinėse sferose ir viso šito šiandien mes neturime. Ar vien tik vadovas yra kaltas dėl visų susidariusių problemų? Deja, daugelį problemų mes paveldime iš anksčiau, bet šiandien nesinorėtų, kad vyktų šios mokslinės institucijos prarijimo ir galbūt prijungimo prie kokios kitos struktūros procesas. Deja, tokių nuogąstavimų matydamas dabartines tendencijas aš turiu ir tai man kelia nerimą“, – sakė G. Nausėda.
A. Jakubauskas centrui vadovauja nuo pernai vasaros.
Sprendimą siūlyti Seimui atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorių valdyba priėmė po specialiai suburtos darbo grupės tyrimo. Jo išvadose teigiama, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Daug diskusijų sukėlė A. Jakubausko sprendimas iš pareigų atleisti istorikę Mingailę Jurkutę.
Pagal įstatymą, centro direktorių skiria ir atleidžia Seimas.
