TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ G. Nausėda teigia, kad vienas svarbiausių tikslų šiemet – saugumo stiprinimas.
„Tai yra tęstinis procesas. Veikiausiai, apie saugumą kaip apie vieną iš svarbiausių mūsų gyvenimo dalykų kalbėsime ir 2026 ir 2027 m.
Antrasis - tai mūsų vidinio atsparumo per aktyvią socialinę politiką stiprinimas. Mūsų šalyje neturi būti atstumtųjų, neturi būti paliktųjų užnugaryje, tik tokioje visuomenėje mes galime tikėtis, kad žmonės bus tikri savo valstybės gynėjai ir patriotai“, – kalbėjo prezidentas.
Trečiasis tikslas, pasak G. Nausėdos, turėtų būti inovatyvių ekonomikos šakų plėtojimas Lietuvoje.
„Mes turime neišbarstyti savo pasiekimų per pastaruosius metus, ypač plėtojant inovatyvias ekonomikos šakas.
Ir čia, kaip matome, ne viskas mums pavyksta, nes kartais susidaro įspūdis, kad mes judame atvirkštine linkme ir sudarome nepatrauklias sąlygas būtent toms šakoms, į kurias privalome orientuotis.
<...> Prarasti tokias investicijas yra nepaprastai skaudu, dvigubai skaudžiau, kai apie tai prabyla mūsų Lietuvos verslininkai, ketinantys iškelti vieną ar kitą pramonės šaką iš Lietuvos“, – sakė jis.
Divizijos sukūrimas iki 2030 m.
Prezidentas jau anksčiau TV3 Žinioms sakė, kad jeigu yra norima iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją, gynybai būtina skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Mums iš tikrųjų reikia 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad programa būtų įgyvendinta, kaip numatyta iki 2030 metų. Ne tik divizija, ne tik jos suformavimas žmonių prasme, bet ir apginklavimas, rezervai, infrastruktūra. Yra daugybė lydinčių divizijos kūrime dalykų“, – TV3 žinioms kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, divizijai priskiriami asmenys turės būti aprūpinti visa įmanoma įranga.
„Priešingu atveju nėra prasmės kalbėti vien tik apie žmones, jei tie žmonės bus be ginklų, be amunicijos, rezervų, be karinių miestelių, tai kam tokia divizija reikalinga? Ji nebent tik su kiškiais kariauti galima.
Bet mums reikia pilnai suformuotos nacionalinės divizijos, kad ji taptų vėlgi ne karo mašina, o atgrasymo faktoriumi toms jėgoms, kurios galbūt vis dar svajoja patestuoti NATO kolektyvinės gynybos efektyvumą.
Šalies vadovas: gynybos išlaidų didinimas užprogramuotas, tad turėsime mažesnę erdvę socialinės politikos pokyčiams
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pirmadienį su premjeru Gintautu Palucku aptaręs galimus mokestinius pokyčius šioje kadencijoje, tarp jų – papildomą neapmokestinamų pajamų dydį vaikus auginančioms šeimoms bei progresinį apmokestinimą ne pagal pajamų rūšį, o pagal jų dydį. Vis tik šalies vadovas sako, kad dėl didinamų išlaidų gynybai, erdvės socialinės politikos pokyčiams bus mažiau.
„Tai (pajamų progresinis apmokestinimas pagal jų dydį – ELTA) idėja, kurią diskutuojame nuo 2018-2019 m. (...) Kol kas sprendimų nėra, tikėtina, kad gali būti. Įvertinant tai, kad ši Vyriausybė deklaruoja siekį laikytis fiskalinės disciplinos ir aš tai sveikinu, reiškia bus pastangos balansuoti sprendimus tiek išlaidų, tiek pajamų pusėje“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu tam tikri socialiniai dalykai bus būtini įgyvendinti ir bus numatyti, reikės ieškoti kitoje pajamų pusėje šaltinių, kurie leis tai padaryti, nedidinant fiskalinio deficito“, – tikino jis.
Šalies vadovas aiškino, kad įgyvendinus pokyčius, progresyvumas neturėtų tapti dideliu ir Lietuva „nebadys akių“ maksimaliais pajamų apmokestinimo tarifais. Vis tik G. Nausėda ragino pradžioje sutarti dėl paties idėjos įgyvendinimo principo.
„Veikiausiai progresyvumas nebūtų didelis ir mes nenorėtume tapti valstybe, kuri badytų akis itin dideliais, maksimaliais pajamų apmokestinimo tarifais. Kalba, aišku, yra ne tik apie pačius tarifus, bet ir pajamų rėžį, nuo kurio įsigalioja aukštesnis tarifas. Šiandien (su G. Palucku – ELTA) mes apie tai kalbėjome tik bendrais bruožais ir pradžioje turime sutarti dėl paties principo – ar toliau plepame apie tai, ar darome“, – sakė prezidentas.
„Jei darome, antras klausimas ir bus technikalijos, į kokius parametrus orientuojamės. Atsižvelgdami į tai, kad gynybos išlaidų didinimas yra praktiškai užprogramuotas, turėsime mažesnę erdvę socialinės politikos pokyčiams, negu norėtume turėti. Kalbos apie NPD, jo didinimą, paskatas investicijoms, visa tai pageidautina, bet tai turėsime daryti atsižvelgdami į galimybes“, – tikino jis.
G. Paluckas yra sakęs, kad šiemet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
