Manau, kad tas "aukštas ir gražus" nieko nepasirašys. Suskystės jam kiaušai(jeigu tokius turi ) iki išvykimo į JAV ir paliks tai vatnikei LT pilietybę. Labai įdomu, kaip ta drobiazko gali turėti LT pilietybę, jeigu ji net lietuvių kalbos nemoka???

reiktu daugiau gerumo ir atlaidumo vardan taikos ir šviesos,kamgi atimt nuskriaust ir skatint blogį?

Justinas #Marcinkevičius (Lietuvos dainius apie savo persekiojimą) :
"Taburetė virš galvos"
1991 M. BIRŽELIO-RUGSĖJO MĖN.
Supratau: aš turiu būti sunaikintas.
Sunaikintas kaip poetas. Kaip pilietis. Jeigu neišlaikysiu _ ir kaip žmogus. Viskas priklausys nuo to, kiek aš išlaikysiu. Juk tai ne tik literatūrinė, bet ir politinė vendeta.
O išlaikyti vis sunkiau ir sunkiau. „Šiaurės Atėnai“ išpylė šitokią purvo, insinuacijų, prasimanymų statinę, kad aš ligi šiol tik žiopčioja, neatgaudamas kvapo, bejėgiškai mosuoju rankomis, šaukiu - o balso nėra, ieškau kojomis žemės - ir nepasiekiu, bandau nusitverti už kokios šaknies ar šakelės... Nejaugi niekas neišties rankos, nejaugi taip ir žūsiu melo srutose, šmeižto paplavose? Ačiū tau, nepriklausoma Lietuva, už šitokią „dovaną“. O gal ir tu pati žiūri į mus apstulbus, netikėdama, kad tiek daug mumyse pykčio, pagiežos, keršto. Ir melo.
Žadėjome eiti už rankų susiėmę. Aš sapnavau šitokį mūsų kelią, aš kliedėjau juo. Džiaugiausi kaip vaikas, kai regėjau meilės ir santarvės šviesą žmonių veiduose. Žinau, tu, brolau, buvai nuskriaustas to „buvusio" gyvenimo, bet ir aš buvau jo nuskriaustas. Kur, kada gyvenime buvo nenuskriaustas bent vienas žmogus? Sunku pasverti skriaudą, dar sunkiau ją atlyginti, nenuskriaudžiant kito.
Nelaiminga ta mano apysaka!
(Kalbama apie apysaką „Pušis, kuri juokėsi", išleistą 1961 m.)
Post post scriptum
Pabaigsiu, nuo ko pradėjau - atmintina „Kranto“ laida (1991 06 06) . Po kelių metų vienas iš trijų jos dalyvių mano bičiuliui B. G. prisipažino, kad ją, tą laidą, inspiravęs V. L. Štai kaip! Tiesą sakant, aš jau seniai taip galvojau Pasidarė dar liūdniau.

---- bestuburis vargeta- ozyno ikaitas.

Manytina, kad niekas kitas, o tuščias laiko leidimas Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje. Ar verta diskutuoti, polemizuoti institucijoje, kurios rezoliucijos jau baigia prilygti Rusijos dokumentiniams susitarimams, apie kuriuos W. Čerčilis kažkada išsireiškė, cituoju iš atminties; "Su Rusija pasirašytas sutarties dokumento turinys mažiau vertas nei popierius ant kurio pasirašyta". Taigi. laikas, praleistas Niujorke JTO posėdžiuose yra niekinis. Neagravuoju.

Kai jis kalba, aš įsijungiu dulkių siurblį ir moralės daugmaž tek pat girdžiu. Žemiau Lietuva nusiristi negalėjo. Aš gerai prisimenu savo mėgstamo rašytojo Tomo Mano istoriją ir kodėl jis nebegrįžo į Vokietiją. Matyt denacifikacijos ir Lietuvai nepakaks, kad atsiprašyti daugelio žymių žmonių už tai, ką šie chunveibinai pridirbo.

kodėl kaip niekur kitur čia kartojama tie patys straipsniai,ta pati tema po keliolika kartų,ir apie streikus,ir apie šitą dalyką,vską.Kaži kodėl