„Aš, tiesa sakant, kartais nebesuprantu mūsų Seimo narių, kurie turi savo rankose instrumentus siekti vienokio ar kitokio įstatymo. Mano siūlymas – eiti per Civilinio kodekso pakeitimus. Tačiau jų valioje yra ir kiti būdai. Ir dabar, iš to bejėgiškumo, kad apskritai joks sprendimas nepriimamas, kreipiamasi į tą Konstitucinį Teismą – tiek dėl Stambulo konvencijos, tiek dabar naujas kreipimasis“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Gal pagailėkime to Konstitucinio Teismo? Jeigu nėra politinės valios – taip atvirai ir pasakykime, kad nesugebame, paliekame padaryti kitoms valdžioms“, – pažymėjo jis.
Prašo įvertinti dvi Civilinio kodekso normas
ELTA primena, kad ketvirtadienį Teisingumo ministerija iniciavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama įvertinti, ar tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymo nebuvimas neprieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu, kuris nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, KT norima paklausti, ar minėto atskiro įstatymo dėl partnerystės įteisinimo nebuvimas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip nurodoma viešam derinimui pateiktame nutarimo projekte, kreipimusi į KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT norima paklausti, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.
Primename, kad šio kadencijos Seime ne kartą mėginta įteisinti partnerystę ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų, tačiau nesėkmingai.
Praėjusių metų gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus, tačiau projektas galutiniam balsavimui nėra teikiamas, nes jam gali pritrūkti balsų.
