Vos vienas miesto tarybos narys, valdančiosios „Sėkmės koalicijos“ atstovas iš 41 politiko balsavo už tai, kad būtų rengiamas antras konkursas, kurio laimėtojas Kauno miesto savivaldybei miesto centre neskelbtinų derybų metu išnuomotų 25 metų laikotarpiui kabinetams ir kitoms administracinėms patalpoms 10 tūkst. kv. m ploto statinį, mokant kas mėnesį nuomos mokesčio ne daugiau nei 35 Lt už 1 kv. m.
Nuomos pradžia būtų ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo sutarties pasirašymo datos. Savivaldybėje tuomet jau veiktų kita politikų taryba, tad dabartinės tarybos finansiniai įsipareigojimai, anot politikės liberalės Jūratės Matekonienės, per 25 metus viršiję 100 mln. Lt, užgultų net 6 miesto tarybos kadencijų išrinktųjų pečius.
Tokiu būdu perspektyva Kauno miesto administracijai greitu laiku persikelti į naują pastogę išblėso.
Pirmą kartą surengtame savivaldybės administracinių patalpų išsinuomojimo konkurse nuomos suma buvo mažesnė - 25 Lt, primena ELTA. Tačiau iš dviejų konkurso dalyvių tuomet laimėtoju netapo nė vienas. Viena firma nepateikė sklypo, kuriame stovi jos siūlomas savivaldybei išnuomoti pastatas, žemės nuosavybės ar nuomos dokumentų, o kita užsiprašė pernelyg didelę nuomos kainą, kone dvigubai viršijančią tą, kuri buvo nurodoma konkurso sąlygose.
Nors vienas iš aktyviausių Kauno miesto taryboje opozicijos atstovų liberalcentristas Arvydas Garbaravičius primygtinai prašė sprendimo dėl konkurso projektą tarybos posėdyje pristačiusį savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėją Alfonsą Jarušauską įvardinti, kas yra konkretus idėjos sunkmečiu ieškoti savivaldybei naujų rūmų autorius, jokios pavardės iš tarnautojo lūpų neišgirdo. O iš politikų karščiausiu idėjos palaikytoju pasirodė su statybų verslu susijęs konservatorius Marius Panceris.
Taryba išklausė ir neoficialiai būsimo konkurso laimėtoja įvardintos firmos „Kauno arka“ direktorių Vaidą Repečką. Verslininkas vardino, kiek galėtų nuomos davėjui kainuoti būsimi remontai, finansinė rizika. Dar priminė, kad Lietuvoje pastaraisiais metais net 7,5 proc. viešųjų pirkimų buvo neskelbtinų derybų metu. Todėl toks kelias į sėkmingą sandėrį, jo nuomone, tiktų ir šiuo atveju, nors galutinė jo suma viršytų 100 mln. Lt.
Sprendimo projekto autorių nuomone, persikėlus savivaldybės administracijai iš ankštų patalpų, atlaisvinus įvairiais miesto adresais dabar nuomojamą kabinetams plotą, ne tik atsirastų geresnės sąlygos ir palankesnės gyventojams aptarnauti galimybės, bet ir pats Kaunas pagražėtų.
„Didesnio absurdo negalima buvo sugalvoti. Kad Kaunas vystysis nuo savivaldybės, kas patikės? Anksčiau tai sakydavo, kad miestas nuo bažnyčios vystosi“, - ironizavo tarybos narys iš Liberalų ir centro sąjungos Kęstutis Mikėnas. O jo kolega Stasys Žirgulis pasakė, kad valdžios rūmų paieška, kai didelė dalis gyventojų skursta ir neturi už ką pamaitinti ir aprengti savo vaikų, susimokėti mokesčius, kai karpomos pensijos bei socialinės išmokos, yra ne kas kita, kaip ciniškumo viršūnė.
Jam antrino konservatorius Jonas Koryzna. Anot šio politiko ir verslininko, pirmiausia reikia išspręsti, kam priklausys savivaldybės pašonėje esantis ir po apskričių reformos ištuštėjęs Kauno apskrities viršininko administracijos pastatas. Gal savivaldybei pavyks jį gauti. O gal verta pagalvoti ir apie papildomo aukšto „prilipdymą“.
„Nelaikau racionaliu sumanymo nuomoti administracijai patalpas. Juk kainuos nemažus pinigus, o sutarties terminui pasibaigus, pastatas nepriklausys savivaldybei. Jei būtų išperkamoji nuoma, ir tai vertėtų rimtai pasvarstyti, ar toks variantas būtų priimtinas“, - Eltai sakė miesto tarybos posėdžio metu kalbintas savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
