Kas tai?
Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijų, daugiau ar mažiau pakeičiančių jų genomą. Šie pokyčiai gali niekaip nepasireikšti arba pakeisti viruso gebėjimą užkrėsti šeimininką, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes, lemiančias gamtinę atranką ir prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų.
Mokslininkai yra nustatę daug koronaviruso, sukeliančio infekciją COVID-19, mutacijų nuo šio patogeno atradimo Kinijoje 2019 metų pabaigoje.
Didžioji dauguma genomo pakitimų viruso užkrečiamumo arba patogeniškumo niekaip nepaveikia.
Vis dėlto viena mutavusi koronaviruso atmaina, pavadinta B117 variantu ir, kaip nurodo Londone veikiantis Imperijos koledžas tikriausiai atsiradusi rugsėjį pietryčių Anglijoje, dabar jau aptikta dešimtyse kitų šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Indiją.
Kitas variantas – 501.V2 – spalį buvo atrastas Pietų Afrikoje ir vėliau išplito į kelias šalis, įskaitant Britaniją ir Prancūziją.
Abiejų atmainų virusų genome nustatyta po kelias mutacijas. Kai kurios yra susijusios su genomo sritimi, koduojančia baltymą, sudarantį vadinamuosius dyglius – viruso paviršiaus struktūras, leidžiančias patogenui prikibti prie žmogaus organizmo ląstelių ir jas užkrėsti.
Mutavusiose atmainose yra pakitusi dyglio baltymo sritis N501Y, ir šis pakitimas leidžia lengviau susijungti su ACE2 receptoriumi žmogaus ląstelių membranose.
Dėl šios priežasties šie mutavę variantai potencialiai daug užkrečiamesni negu kitos atmainos.
Europos ligų kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad kol kas nenustatytas „joks aiškus ryšys tarp lengvesnio susijungimo su ACE2 [receptoriumi] ir padidėjusio užkrečiamumo“, „tikėtina, kad toks ryšys egzistuoja“.
Didesnis užkrečiamumas?
Keliose pastarojo meto studijose, iki šiol dar nesulaukusiose kitų tyrėjų recenzijų, daroma išvada, kad Britanijoje aptiktas Sars-CoV-2 variantas tikriausiai kur kas užkrečiamesnis negu kitos atmainos.
Ekspertų komitetas NERVTAG, konsultuojantis JK vyriausybę ligų kontrolės klausimais, yra apskaičiavęs, kad B117 užkrečiamumas yra 50–70 proc. didesnis nei ankstesnių atmainų.
Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos (LSHTM) tyrėjų grupė pritaria šiai išvadai: jų nuomone, naujosios atmainos užkrečiamumas yra didesnis 50–74 procentais.
Praeitą savaitę Imperijos koledžo tyrėjai paskelbė nuo spalio iki gruodžio Britanijoje surinktų tūkstančių SARS-CoV-2 mėginių genomo sekvenavimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad naujasis variantas pasižymi „reikšmingu plitimo pranašumu“ – jo reprodukcijos skaičius yra 0,4–0,7 punkto didesnis negu nemutavusių atmainų.
Pietų Afrikoje aptikto varianto pirmieji tyrimai rodo, kad jis irgi veikiausiai užkrečiamesnis negu įprastesnių SARS-CoV-2 atmainų.
Nors pirminiai duomenys, regis, patvirtina, kad abi naujos versijos yra užkrečiamesnės, ekspertai ragina šiuo tyrimus vertinti santūriai.
Prancūzijos sveikatos apsaugos agentūros „Sante Publique France“ užkrečiamųjų ligų padalinio vadovas Bruno Coignard'as (Briuno Kuanjaras) naujienų agentūrai AFP sakė, kad britiškojo varianto išplitimą lėmė „veiksnių derinys“.
„Jie susiję su viruso ypatybėmis, bet taip pat su taikytomis prevencijos ir kontrolės priemonėmis“, – sakė jis.
Ar jie pavojingesni?
Šiuo metu nėra jokių duomenų, rodančių, kad mutavęs virusas žmones susargdina smarkiau negu ankstesnės atmainos.
Vis dėlto vien jau padidėjęs užkrečiamumas kelia didžiulių rūpesčių, nes nedidelei, bet stabiliai COVID-19 pacientų daliai reikalingas gydymas ligoninėje.
„Padidėjęs užkrečiamumas galiausiai lemia daug didesnį atvejų skaičių, tad net ir esant tokiam pačiam mirtingumui sukeliamas reikšmingas spaudimas sveikatos apsaugos sistemoms“, – pabrėžė B. Coignard'as.
LSHTM epidemiologas Adamas Kucharski (Adamas Kucharskis) savo ruoštu sakė, kad virusas, kurio užkrečiamumas 50 proc. didesnis nei įprastesnių atmainų, sukeltų „daug didesnę problemą“ negu virusas, lemiantis 50 proc. didesnį mirtingumą.
Savo „Twitter“ paskyroje jis paaiškino, jog jeigu ligos, tokios kaip COVID-19, reprodukcijos skaičius yra 1,1 (t. y. jeigu 10 užsikrėtusiųjų užkrečia vidutiniškai 11 kitų žmonių), o mirtingumo koeficientas yra 0,8 proc. užsikrėtusiųjų, tokiu atveju per mėnesį mirtų 129 užsikrėtusieji.
Jeigu mirtingumas padidėtų 50 proc., per mėnesį mirusių žmonių skaičius padidėtų iki 193.
Kita vertus, jeigu jeigu mirtingumas išlieka tas pats, bet užkrečiamumas išauga 50 proc., per mėnesį virusas pareikalautų 978 žmonių gyvybių.
Prancūzijos mokslo tarybos epidemiologas Arnaud Fontanet (Arno Fontanė) pirmadienį pripažino, kad britiškasis variantas „šiuo metu yra itin neraminantis“.
Pirminės studijos rodo, kad britiškosios atmainos koronavirusu daug lengviau užsikrečia jaunesni žmonės. Tai gali būti svarbu sprendžiant, ar mokyklos galės toliau dirbti, ar jas reikės uždaryti.
LSHTM studijoje taip pat daroma išvada, kad karantino priemonės, panašios į taikytas Britanijoje lapkričio mėnesį, būtų nepakankamos naujos atmainos koronaviruso plitimui pažaboti, „jeigu tuo pačiu nebus uždarytos pradinės ir vidurinės mokyklos bei universitetai“.
Ar vakcinos veiks?
Pasaulyje prasidedant skiepijimo nuo COVID-19 kampanijoms, kyla nuogąstavimų, kad jau rinkoje platinamos vakcinos gali būti nepakankamai veiksmingos nuo naujų atmainų koronaviruso.
Pavyzdžiui, yra žinoma, kad „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos yra pagrįstos informacine RNR (iRNR), priverčiančia organizmą gaminti koronaviruso dyglio baltymą, kad imuninė sistema įgytų gebėjimą sparčiau atpažinti tikrą patogeną ir su juo kovoti. Tačiau kyla klausimas, ar mutacija, paveikianti tą patį baltymą, nenulems skiepų veiksmingumo sumažėjimo.
Pasak ECDC, šiuo metu turima per mažai duomenų, kad būtų galima atsakyti į šį klausimą.
Praeitą savaitę JAV Ligų kontrolės centrų (CDC) pareigūnas Henry Walke'as (Henris Valkas) žurnalistams sakė, kad „ekspertai mano, jog mūsų dabartinės vakcinos bus veiksmingos nuo šių atmainų“.
Vis dėlto pirmadienį Londono universiteto koledžo Genetikos instituto direktorius Francois Balloux (Fransua Balu) sakė, kad Pietų Afrikoje nustatyto varianto viruso dyglio baltymo mutacija „padeda virusui apeiti imuninę apsaugą, suteiktą ankstesnio užsikrėtimo arba skiepijimo“.
Vokietijos farmacijos įmonė „BioNTech“ sakė prireikus galinti per šešias savaites sukurti naują vakciną, kuri būtų veiksminga prieš mutavusių atmainų koronavirusą.
Ko galima imtis?
Pasak B. Coignard'o, naujų viruso variantų neįmanoma visiškai išnaikinti, bet sveikatos apsaugos tarnybų pagrindinis uždavinys turėtų būti pastangos „maksimaliai stabdyti“ jų plitimą.
ECDC nurodė, kad šalyse, kurios kol kas nėra paveiktos naujųjų mutacijų, „pastangos lėtinti plitimą turėtų atkartoti dėtas ankstesniu šios pandemijos etapu“.
Šios pastangos apima testavimą ir atvykusių į šalį žmonių izoliaciją, kontaktų atsekimą ir kelionių suvaržymus, pažymėjo agentūra.
Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad kai kurie jau turimi PCR (polimerazės grandininės reakcijos) testai leidžia aptikti britiškąjį koronaviruso variantą.
A. Fontanet rekomenduoja „itin agresyvią stebėsenos“ kampaniją, per kurią būtų intensyviai testuojama.
„Turime būti uolesni, vykdydami prevencijos priemones COVID-19 plitimui sulėtinti – dėvėdami kaukes, laikydamiesi mažiausiai dviejų metrų atstumo tarp žmonių, su kuriais negyvename, vengdami minių, vėdindami uždaras patalpas ir plaudamiesi rankas“, – sakė H. Walke.
