Kol Lietuva branduolinę jėgainę stato žodžiais, Rusija imasi realių darbų.
Nors tyrimai parodė, kad Lietuva gali statytis galingą atominę elektrinę (AE), tai dar nereiškia, kad būtent tokią ją ir išvysime.
Projekto rengėjai taip pat pripažįsta, kad (priešingai Vyriausybės lūkesčiams) nauja AE veikti pradės ne anksčiau kaip 2018 m. Tuo tarpu Rusija vis garsiau kalba apie atominį milžiną Kaliningrado srityje, prie pat Lietuvos sienos.
Galia – iki 3400 megavatų
Dėl naujos AE galios ir reaktorių tipo sprendimus numatoma priimti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Dėl AE veiklos Lietuvoje leistinumo tuomet pagrindinį žodį tars Aplinkos ministerija, o iki tol vyks jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) pateikimas visuomenei ir gretimoms valstybėms bei atsakingoms institucijoms.
Daugiau nei pusmetį rengtą naujos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą žiniasklaidai vakar pristatė jos rengėjas – Suomijos kompanijos „Poyry Energy Oy“ ir Lietuvos energetikos instituto konsorciumas. Sutartis su PAV rengėjais kainavo 4,4 mln. litų.
PAV atsakė į esminį klausimą – atominė elektrinė Lietuvoje yra galima ir leistina. PAV ataskaitoje vertintas maksimalios – iki 3400 megavatų (MW) galios atominės elektrinės Lietuvoje statybos ir eksploatacijos poveikis aplinkai – gyventojams, socialinei ekonominei aplinkai, vandens sistemoms, oro kokybei, augalijai ir gyvūnijai, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldui, gretimų šalių aplinkai ir kita įtaka.
Taip pat įvertintos ir dvi galimos jėgainės statybos vietos, esančios Ignalinos AE teritorijoje, - į rytus nuo senosios jėgainės ir į vakarus. Anot „Poyry Energy“ projekto vadovo Thomaso Bonno, abi vietos tinka statybai, bet pirmoji laikoma geresne dėl geologinės tektoninės padėties, hidrologinių ir kitų priežasčių. Statyba šioje aikštelėje kainuotų pigiau.
Drūkšių ežero nepakaktų
Iš esmės galima naujos AE galia priklausys nuo pasirinktos aušinimo sistemos, kuriai pateikti trys variantai. T. Bonas aiškino, kad pasirenkant tiesioginį aušinimo būdą ir išleidžiant vandenį į Drūkšių ežerą jėgainės galingumas turėtų siekti 3200 MW, o norint maksimalaus 3400 MW galingumo reikėtų naudoti kombinuotą aušinimo būdą – šilumą perduodant į oro bokštus ir išleidžiant vandenį į ežerą. Be to, dėl maksimalios galios sausuoju metų periodu gali kilti problemų dėl ežero vandens kiekio, tačiau tik tokiu atveju, pavyzdžiui, baltarusiai tą pajustų, jei sausasis periodas tęstųsi trejus metus iš eilės.
„Reaktorių tipas bus saugus, bus naudojama patikima technologija. Iš vienuolikos nagrinėtų reaktorių jų tipai vienas nuo kito nelabai skiriasi“, - teigė Suomijos koncerno atstovas. Kiek reaktorių ir kokio galingumo jie bus pasirinkti, priklausys nuo valstybės institucijų sprendimo – gali būti pasirinkti du galingi reaktoriai arba keletas mažesnės galios. Jų kuras bus urano dioksidas, perkamas tarptautinėje branduolinio kuro rinkoje. Branduolinis kuras į AE bus gabenamas traukiniu arba sunkvežimiais.
Kaliningradą pamiršo
„Lietuvos energijos“ Branduolinės energetikos departamento strateginio planavimo vadovas Tadas Matulionis aiškino, kad pagal PAV naujos jėgainės prijungimas prie tinklo numatytas naudojant esamas tinklo struktūras, todėl numatomos statyti atominės elektrinės Rusijos Kaliningrado srityje poveikis ataskaitoje nevertintas, taip pat ir kiti galimi energetinės sistemos pokyčiai.
Šiemet PAV ataskaita bus pateikta visuomenei konferencijose Visagine ir Vilniuje bei derinimas vyks su septyniomis valstybėmis. Rengėjai teigė, kad į esmines pastabas bus atsižvelgta ir ataskaita patobulinta.
Planuojamas naujos AE statybos laikas yra 8-9 metai nuo PAV proceso pradžios.
