Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį.
Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.
Atitinka ES vidurkį
Dar prieš Seimo rinkimus kai kurios partijos dalijo pažadus didinti MMA. Visus konkurentus pažadais pralenkė Darbo partija, pasiūliusi MMA kelti iki 1 509 Lt. Tai ne juokais išgąsdino verslininkus, pirmi apie tai prabilo pramonininkai.
„MMA padidinus iki 1 509 Lt, nukentėtų net 3 iš 4 gamintojų, o skaudžiausią smūgį patirtų tekstilės, maisto, medienos ir metalo apdirbimo įmonės“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Pramonininkų tyrimai rodo, kad itin didelių sunkumų patirtų 62 proc. medienos ir 78 proc. metalo apdirbimo įmonių. „Taip drastiškai padidinus MMA įmonėms neliktų laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų ir rezultatai būtų visiškai priešingi “, – įsitikinęs A. Izgorodinas.
Analitiko A. Izgorodino teigimu, šiuo metu MMA Lietuvoje sudaro 41 proc. vidutinio atlyginimo ir šis santykis atitinka ES vidurkį. Jei MMA būtų padidinta iki 1 509 Lt, ji siektų net 72 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Pralenktume net Graikiją ir taptume ES lyderiais“, – sakė A. Izgorodinas. Šiuo metu Lietuvoje MMA yra 850 Lt ir yra viena mažiausių ES. Paskutinį kartą MMA Lietuvoje didėjo 50 Lt šių metų rugpjūtį.
Koalicija nekeičia planų
Vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių Valentinas Mazuronis „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad formuojama naujoji Seimo valdančioji koalicija savo planų dėl MMA didinimo nekeičia.
„Koalicija nieko neišsigando, nes ji nėra baili. Taip ir parašykite, didelėmis raidėmis, – sakė V. Mazuronis. – Jau netrukus ekspertų grupė mums pateiks skaičiavimų rezultatus, kiek pirmame etape prireiks pinigų MMA didinti. “
Pašnekovas pabrėžė, kad koalicija nuo sausio 1 d. tikrai didins MMA, bet dar nėra apsisprendusi, kiek – iki 1 000 ar iki 1 100 Lt.
„Reikia bijoti ne MMA didinimo, o tų šimtų tūkstančių žmonių emigracijos“, – pabrėžė V. Mazuronis.
Jis įsitikinęs, kad MMA turėtų pakakti žmogui patenkinti minimalius poreikius. „Koalicija įsitikinusi, kad, padidinus MMA, tie pinigai grįš į biudžetą, jie nebus padėti į bankus“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys irgi patvirtino koalicijos ryžtą didinti MMA.
„Partijų vadovai dėl visko sutarė, o ekspertų darbo grupė jokių nuogąstavimų dėl MMA didinimo nepateikė, tad ryžtas ją didinti išlieka“, – sakė V. Gapšys.
Pasak jo, kol kas diskutuojama dėl 100 Lt skirtumo – ar didinti iki 1 000, ar iki 1 100 Lt.
Padengs daugiau skolų
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad MMA didinimas iki 1 000 Lt nesukrėstų Lietuvos ekonomikos.
„Tai riba, kai didesnio poveikio ekonomika nepajustų, bet didesnė kaip 1 000 Lt MMA jau darytų reikšmingą įtaką. Verslui būtų sudėtingiau“, – tikino G. Nausėda.
Finansų analitiko nuomone, ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė galėjo MMA padidinti iki 900 ar net 950 Lt, bet to, deja, nepadarė. „Vien todėl net šuolis iki 1 000 Lt nebūtų toks drastiškas ir nesupurtytų ekonomikos, bet ir šiuo atveju įžvelgiu techninių, matematinių problemų“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis paaiškino, kad Fiskalinės drausmės įstatyme nustatyta, jog valstybės biudžeto išlaidos 2013 m. neturėtų didėti daugiau kaip 1,2 proc. , arba maždaug 220 mln. Lt.
„MMA didinimas „suvalgytų“ didžiąją dalį šių pinigų, todėl reikėtų arba keisti įstatymą, arba perskirstyti valstybės išlaidas. Pastaruoju atveju nukentėtų kitos sritys, nes, norint kam nors duoti, reikia iš ko nors atimti“, – pabrėžė G. Nausėda.
MMA didinimo naudą labiausiai pajustų mažai apmokamų specialybių darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų srityje, bibliotekose ir kitur. G. Nausėda neabejoja, kad MMA, padidėsianti net 200 Lt, per kelis mėnesius leistų nemažai daliai žmonių padengti skolas už komunalines paslaugas. Pašnekovas taip pat mano, jog dėl MMA padidėjimo sumažėtų ir socialinių išmokų gavėjų.
Dvejus pastaruosius metus skaičiuoja pelnus
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje MMA gauna apie 11,2 proc. darbuotojų, arba apie 100 tūkst. gyventojų. Jei darbdavys moka 850 Lt algą, ši darbo vieta jam kainuoja 1 115 Lt. Kad darbuotojas gautų 1 000 Lt MMA, darbdavys privalo turėti 1 312 Lt, arba 200 Lt daugiau. Kad ši suma nėra labai reikšminga pramonei, patvirtino ir LPK analitikas A. Izgorodinas, teigęs, esą pramonininkai neprieštarauja MMA didinimui iki 1 000 Lt.
„Jei MMA bus iki 1 000 Lt, to nepajustų apie 68 proc. gamintojų, bet neigiamą įtaką pajustų 32 proc. , o labiausiai nukentėtų maisto pramonės ir tekstilės įmonės“, – tikino A. Izgorodinas.
Analitikas mėgino menkinti MMA didinimo šalininkų argumentus dėl verslo įmonių pelnų, kurie jau pasiekė 2008 m. lygį, kai ekonomika išgyveno pakilimą.
„Pramonės pelningumas šių metų antrą ketvirtį buvo tik 1,9 proc. Tai reiškia, kad įdėtas litas davė tik 1,9 cento pelno“, – tikino A. Izgorodinas.
Tačiau Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad bendrovių pelnai išties jau tampa įspūdingi, todėl darbdaviai privalo jais dalytis su darbuotojais. Šių metų antrą ketvirtį verslo įmonės gavo 3,2 mlrd. Lt grynojo pelno. Tuo pačiu laikotarpiu pernai bendrovės uždirbo 3,1 mlrd. Lt pelno, 2010 m. – 1,3 mlrd. Lt, 2009 m. – 0,5 mlrd. Lt, o 2008 m. – 4 mlrd. Lt.
Pritariame ne viskam
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius
MMA reikia didinti dėl kelių priežasčių ir pirmiausia siekiant padidinti Lietuvos patrauklumą, kad kuo mažiau tautiečių emigruotų. Reikia pasiųsti labai aiškią žinią pasauliui, kad šalies ekonomika atsigavo po krizės. Bet MMA didinimas turi ir labai praktišką tikslą – skaidrinti verslą. Niekam ne paslaptis, kad šalies ekonomikoje yra labai dideli grynųjų pinigų srautai ir MMA didinimas yra viena veiksmingiausių priemonių. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Įmonės, kurios dirba tuose regionuose, kur yra mažesnė perkamoji galia, gali susidurti su rimtomis bėdomis. Jos tiesiog nepajėgs mokėti savo darbuotojams 1 000 Lt MMA. Vien todėl siūlome, kad Vyriausybė, didindama MMA, didintų ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kitas mūsų siūlymas – diferencijuoti MMA prievolę mažoms įmonėms, atsižvelgiant į jų apyvartą, kuri būtų deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, tokioms įmonėms negaliotų MMA didinimo prievolė. Panaši tvarka yra Japonijoje ir Prancūzijoje. Tad jei mūsų siūlymams nebus pritarta, mes nesiūlysime didinti MMA.
Augs šešėlinė ekonomika
Rita Griguolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
MMA didinimas yra išskirtinai politinis sprendimas, turintis skaudžias ekonomines pasekmes. Dėl to, kad valdžios atstovai posėdžiuose nusprendžia didinti MMA, įmonės nepradeda produktyviau dirbti ar gauti papildomų užsakymų, kurie leistų padengti padidintą darbo užmokestį. Didesnės įmonės galbūt turi pakankamus pinigų srautus, kad galėtų perskirstyti ir skirti daugiau lėšų atlyginimo fondams. Tačiau mažos ir vidutinės įmonės ar įmonės regionuose, kur darbuotojai daugiausia gauna MMA, tuo pasigirti negali. Tad jos bus priverstos kelti paslaugų ir prekių kainas, mažinti atlyginimus kitiems darbuotojams ar atleisti dalį darbuotojų. Rugpjūtį MMA nuo 800 Lt padidinus iki 850 Lt, savivaldybėms iš valstybės biudžeto reikėjo skirti papildomai 30 mln. Lt. Tolesnis MMA kėlimas neišvengiamai savivaldybes stums į skolas, nes tam reikalingi papildomi rezervai, kurių savivaldybės neturi. Dėl to tarnautojai apskritai negaus atlyginimų – vėl girdėsime istorijas apie „varymą nemokamų atostogų“ ir pan. MMA didinimas turi ir socialinių pasekmių, pirmiausia dėl to gali išaugti šešėlinė ekonomika. Žmonės ims dirbti nelegaliai. Dėl išaugusios mokestinės naštos darbdaviai gali imti mokėti vokelyje ne dalį atlyginimo, bet jį visą.
Gediminas STANIŠAUSKAS
