Anot jo, sistemai plečiantis, kol kas nerasta apie šimto darbuotojų, kartu žadama, kad „duobių“ bus išvengta prioritetinėse vaiko teisių apsaugos srityse.
„Be abejo, tam tikras galbūt ne vakuumas, bet tam tikra duobė gali susidaryti, dėl to mes labai koncentruojamės ties tuo, kad nė sekundei nesustotų reagavimas į jautriausius atvejus, į tuos atvejus, kur vaikai yra pavojingiausiose situacijose, taip pat kad būtų kokybiškas vaiko interesų atstovavimas teismuose, kad procesiniai dokumentai būtų kokybiški. Mes esame nusimatę tam tikrus prioritetus, į ką kreipsime didžiausią dėmesį“, – BNS sakė J. Maciejevskis.
„Tam tikrose srityje gali susidaryti, kaip jūs sakote, vakuumas, bet neilgam, kol viskas susidėlios ir mes išspręsime tuos klausimus, ir savivaldybės savo dalį įvykdys. Tokių zonų gali būti, bet svarbu tiesiog, kad prioritetinės sritys nenukentėtų nė sekundei“, – aiškino jis.
Tarnybos vadovo aiškinimu, jei trūks darbo rankų, mažesnis prioritetas teks konsultavimui, prevencinei veiklai.
„Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo dar labai daug funkcijų: pavyzdžiui, tėvų konsultavimą, tarpininkavimą dėl dokumentų, prevencinę veiklą. Funkcijų yra iš viso apie 80. Gali kilti nepasitenkinimas, kad laiku kokios nors paslaugos negaus žmonės, nors tikrai mes dėsime visas pastangas, kad to nebūtų“, – žadėjo J. Maciejevskis.
Ignalinoje – nė vieno specialisto
Nuo šių metų liepos 1 dienos vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, o dabar savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai – šios institucijos darbuotojais.
Kaip yra aiškinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pertvarka siekiama sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodą praktiką apsaugant kiekvieno vaiko teises ir interesus bei efektyvesnę šios funkcijos įgyvendinimo valstybės priežiūrą.
Reformuojant vaiko teisių apsaugos sistemą numatoma ne tik centralizuoti vaiko teisių apsaugos skyrius, bet ir kurti mobilias pagalbos šeimai komandas, taip pat pavaldžias centrinei valdžiai. Jos su šeimomis dirbtų, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikas paimamas iš šeimos.
Pasak J. Maciejevskio, šiuo metu savivaldybėse dirba 361 vaiko teisių apsaugos specialistas, 321 iš jų sutiko pereiti į naują struktūrą ir tęs darbą nuo liepos.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos Audronės Vareikytės teigimu, į centralizuotą įstaigą pereinančių dirbti specialistų galutinis skaičius dar nėra aiškus, realiai jų gali būti mažiau.
Jos duomenimis, pavyzdžiui, Ignalinos rajone visi trys vaiko teisių specialistai atsisakė dirbti centralizuotoje įstaigoje.
„Kiekvienam žmogui yra kitos priežastys. Vienų netenkina pačios darbo funkcijos, kiti mato galimybę savivaldybėje likti, ten, kur turi jau praktikos, kur yra įsigyvenę. Labai individualu“, – aiškino A. Vareikytė.
Vyksta konkursai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas teigė, kad vykdant reformą bus ne tik perimti savivaldybėse buvę etatai, bet šiuo metu paskelbti konkursai į naujai steigiamas darbo vietas.
„50 etatų dar dirba pačioje tarnyboje, tai pridėjus 361 dabar turime 411, o nuo liepos startuosime su 516 etatų, išeina, kad 105 etatai prisideda. Į papildomus etatus jau yra paskelbti konkursai: žmonėms, kurie dirbs po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis – 54 etatams taip pat 12 vedėjų paskelbti konkursai ir dabar ruošiamasi skelbti konkursus į mobilias komandas – 36 etatams“, – sakė J. Maciejevskis.
Jo teigimu, nauji etatai steigiami siekiant geriau reaguoti į pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.
„Be abejo, didelė tikimybė, kad visų tų etatų mes neužpildysime, svarbu, kad kol surinksime maksimaliai visą teritoriniuose skyriuose dirbančių žmonių sąstatą, pakaktų resursų“, – sakė J. Maciejevskis.
Anot jo, tarnyba yra parengusi ir planą B: jeigu kur nors trūks žmonių, į tą teritoriją dirbti bus siunčiami specialistai iš gretimų vietovių.
J. Maciejevskio teigimu, tokiu būdu ir Ignalina neliks be vaiko teisių apsaugos specialistų.
„Jeigu nerasime nė vieno žmogaus Ignalinoje, deleguosime iš centro“, – sakė jis.
„Kadangi dirbsime neapsiribodami savivaldybių ribomis, o miestų, apskričių principu, bus 12 teritorinių skyrių, tai jeigu kur nors bus „skylė“, pildysime tais žmonėmis, kurie dirbs kitose savivaldybėse“, – BNS aiškino tarnybos vadovas.
Pertvarkomos tarnybos vadovas taip pat pasakojo, kad nors bus 12 teritorinių skyrių, jie apims visas 60 savivaldybių.
Jo teigimu, kol kas savivaldybės į būsimas naujoves reaguoja geranoriškai: dauguma jų suteikė patalpas naujiems skyriams, reaguoja į rekomendacijas.
„Dar vyksta kompleksiniai keturių dienų mokymai kiekvienam vaiko teisių apsaugos specialistui, kuris pereina į naują struktūrą – dėl darbo organizavimo, dėl naujų tvarkų, kaip dirbsime nuo liepos 1 dienos, papildomi žmonės irgi bus pamokomi, supažindinami su tvarkomis. Realiai viskas kreipiama į savarankiškumą, plius bus nuotolinis valdymas – 12 vedėjų per duomenų valdymo sistemą, per telekomunikacines priemones valdys situaciją visose savivaldybėse“, – sakė J. Maciejevskis.
Savivaldybės steigia skyrius
Centralizuojant vaiko teisių apsaugos pertvarką, kai kurios savivaldybės nutarė savo administracijoje įsteigti skyrių, kuris rūpintųsi vaikų gerove.
Pasak A. Vareikytės, naujus skyrius nutarė kurti Kauno miesto, Vilniaus miesto savivaldybės.
„Tai nėra vaiko teisių apsaugos skyriai. Kitoms funkcijoms atlikti steigiami skyriai. Visų pirma, nauji etatai steigiami laikinosios globos funkcijai užtikrinti, tai, kas numatyta įstatyme, atvejo vadybai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimui“, – BNS sakė sostinės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė.
Kitos savivaldybės po vieną-du darbuotojus, kurie bus atsakingi už tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimą, įdarbins socialinės paramos skyriuose.
