Valdžios svertus po Seimo rinkimų praradę socialliberalai per partijos suvažiavimą žada tiksliai apibrėžti savo opozicinį statusą. Tai būtų vienas žingsnių atsinaujinimo link.
Rytoj Vilniuje vyks eilinis Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) suvažiavimas. Keturi mėnesiai, praėję po nesėkmės Seimo rinkimuose, paskatino NS bei jos lyderius ne tik analizuoti padarytas klaidas, bet ir rimtai susimąstyti apie partijos ateities viziją. LŽ kalbintas NS įkūrėjas Artūras Paulauskas žada susigrąžinti partijos vairą, mat neabejoja, kad krizių krečiamame pasaulyje socialliberalizmo filosofija atgimsta.
- Pastaruoju metu aktyviai keliavote po Lietuvą ir susitikinėjote su partijos skyrių nariais. Kokių minčių kilo tiesiogiai pabendravus?
- Pirmiausia supratau, kad tarp partijos „apačių“ ir vadinamųjų viršūnių atsivėrusi gili praraja. Taip pat padariau išvadą, kad vidinė partinė statyba turi vykti kasdien. Taip jau nutiko, kad visi kiek daugiau matomi žmonės išėjo į valdžią ir neliko viduriniojo partinio sluoksnio. Ta takoskyra vis gilėjo. Kita vertus, ne paslaptis, kad į partiją ateina žmonių, kurių tikslas - gauti. Kai partija jiems nieko nepasiūlo, tada eina ieškoti kitos.
- Ar daug tokių laimės ieškotojų atsirado po Seimo rinkimų?
- Išskyrus Tauragės atvejį, kai partijos skyrius perėjo pas socialdemokratus, tai nebuvo masiškas reiškinys. Daug kalbėjausi su mūsų merais, savivaldybių administracijų vadovais, tarybų nariais - visi nusiteikę optimistiškai. Jie įsitikinę, kad pripažinus klaidas reikia eiti į priekį. Juoba kad NS gretas papildė ir nauji žmonės. Tikimės, kad per šį suvažiavimą bus duotas startas partijos atsinaujinimui.
- Vienas atsinaujinimo požymių bus partijos pavadinimo keitimas. Ką jūs asmeniškai apie tai manote?
- Po kiekvienų rinkimų kildavo minčių keisti partijos pavadinimą. Šiuo požiūriu buvau konservatyvus ir tramdžiau tokius polėkius. Dabar pasiūlytus variantus vertinu pakančiai, manau, kad principiniai dalykai, istorinė atmintis išlieka. Matyt, pradėti atsinaujinti galima ir nuo pavadinimo. Juoba kad socialliberalizmo idėjos tampa vis populiaresnės. Šiandien reikia pripažinti, kad laisvosios rinkos propaguotojų idėjos patyrė fiasko. Taip, mes už laisvąją rinką, tačiau kartu ir už socialines žmonių garantijas.
- Kokie NS santykiai su liberalais? Dar visai neseniai kalbėta apie galimą vienybę.
- Mūsų santykiai visą laiką buvo dalykiški, nors kartais rasti bendrybių būdavo sunku, nes mūsų liberalai save identifikuoja kaip dešiniąją jėgą. Šiandien jie valdžioje, o mes per suvažiavimą ketiname apibrėžti savo opozicinį statusą. Labai aiškiai pasakysime, kad kritikuosime visus neteisingus valdžios sprendimus, klaidas kelsime į viešumą. Tai tinka ir liberalams.
Kartu esu įsitikinęs, kad rinkėjams būtinas ir vadinamasis trečias pasirinkimas. Savo atsiradimo pradžioje ši niša teko NS, dabar į šią vietą pretenduoja Rolando Pakso, Artūro Zuoko, Viktoro Uspaskicho, Arūno Valinsko vadovaujamos partijos. Jei pavyktų bent dalį jų konsoliduoti ir sukurti rimtą politinę jėgą, manau, ji būtų patraukli bei įtakinga.
- Kad vėl tapsite NS pirmininku, abejojančiųjų, ko gero, nėra. Ar tada siektumėte prezidento kėdės arba Europos Parlamento nario mandato?
- Kol kas negaliu atsakyti, ar NS kels savo kandidatą į šalies vadovo postą. Šiuo klausimu yra įvairių minčių. Suvažiavime apsispręsime, kaip partija dalyvaus rinkimuose. Manau, kad turėtume apskritai išsakyti savo požiūrį į prezidento instituciją. Visus sprendimus priimu tik gerai apsvarstęs. Šiuo atveju man labiau rūpi, kad į prezidento postą kandidatuotų iš tiesų verti kandidatai. Kad pirmasis pretendento pareiškimas skambėtų ne „aš noriu būti“, o „ką aš ten noriu padaryti“. Kol kas girdžiu tik pirmąjį variantą.
Kandidatų į europarlamentarus taip pat kol kas negaliu įvardyti. Aš pats tikrai nerodau entuziazmo kandidatuoti jau vien dėl to, kad noriu pirmiausia baigti Lietuvoje pradėtus darbus. Vadovauti jiems iš Briuselio būtų sudėtinga.
- Valdantieji teigia, kad buvusi valdžia, kuriai priklausė ir NS, pražiopsojo krizę.
- Kodėl apie tą grėsmę rugsėjį ar spalį neprabilo patys kritikai? Jie nenorėjo jos suvokti ir gąsdinimais gadinti rinkimų kampanijos. Dalyti pažadus kur kas maloniau, nei kalbėti apie mokesčių didinimą. Jau rinkimų kampanijos metu visuomenė turėjo rinktis, kuri partija pateiks geresnį krizės įveikimo planą. Tačiau nė viena partija jo neturėjo. Visiems akys staiga atsivėrė po rinkimų. Manau, kad esame prikaupę per daug pykčio. Jis trukdo bendrauti ir dirbti.
- Ar tebemanote, kad socialliberalų sprendimas dirbti Gedimino Kirkilo Vyriausybėje buvo klaida?
- Manau, kad jei nebūtume to padarę, mums būtų pavykę per rinkimus perkopti 5 proc. barjerą. Specialiai peržiūrėjau partijų rinkimų programas. Ten nė žodeliu neužsimenama apie mokesčių didinimą.
Raimonda Ramelienė
