Seimo rūmuose vakar vykusioje konferencijoje Naujoji sąjunga (socialliberalai) mėgino aiškintis savo ideologinį tapatumą ir apibrėžti savo politinės vizijos kontūrus.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija parlamente surengė konferenciją „Socialinis liberalizmas Lietuvoje: istorinė raida ir vaidmuo šiandien“.
Partijos pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, jog Naujoji sąjunga (NS) nuo pat pradžių mėgina surasti įvairių socialinių grupių sugyvenimo formulę.
Pasak A. Paulausko, NS nuo pat pradžių buvo sumanyta kaip centro kairės partija. „Manėme, kad turi būti partija, akcentuojanti susitarimus, kompromisus, taiką visuomenėje. Atrodė, kad geriausias metas toms idėjoms iškelti buvo 1997 m. prezidentinė rinkimų kampanija“, - istoriją prisiminė A. Paulauskas, čia pat pasidžiaugęs, kad per trumpą laiką jam pavykę suburti gerą mokslininkų ir verslininkų komandą. Pastaroji buvo, anot jo, pajėgi dirbti ne tik prezidentinėje kampanijoje, tačiau ir sukurti vėliau partijai tinkamą programą.
„Tikiu Lietuva. Tikiu jos darbščiais žmonėmis, tikiu Tėvynės ateitimi, tikiu, kad visi mes esame nusipelnę gyventi geriau“, - citavo savo senus lozungus A. Paulauskas. Vienas iš pasiūlymų, kuris dar anuomet esą susilaukė didelio pasipriešinimo, buvęs siūlymas sušaukti tautos susirinkimą – tartis su tauta. A. Paulauskas sakė, jog socialliberalizmas labiausiai priimtina ideologinė kryptis, nes laukinio kapitalizmo kūrimas susidūrė su dideliu visuomenės pasipriešinimu, didino socialinę atskirtį.
Jis kritikavo Lietuvoje, anot jo, dominuojančias M. Friedmano nuostatas, neigiančias verslo socialinę atsakomybę, kaip pelno siekiančių akcininkų interesų išdavystę. Savo siekius sukurti „trečiąjį kelią“ politikas lygino su buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko leiboristo Tony Blairo vykdyta politika. Vardindamas socialliberalizmo ideologijos klasikus A. Paulauskas minėjo Thomo Greeno, Johno Keyneso ir kitas pavardes. Pasak politiko, socialliberalizmas iš esmės buvo įgyvendinamas ir JAV prezidento J.F. Roosevelto „naujajame kurse“.
Lietuvos socialliberalų pagrindinės vertybės, kurias vardijo A. Paulauskas, yra ekonomikos ir verslo sąlygos, leidžiančios kurti vidurinį sluoksnį, lygios galimybės, pilietinė visuomenė. Valstybės pagrindinė funkcija esant visų piliečių teisių saugos organizacija, turinti ne tik apsaugoti asmens teises, bet ir minimaliai padėti tiems, kurie savimi pasirūpinti nesugeba. Teisė, pasak A. Paulausko, turinti būti morali.
Kalbėdamas apie politines aktualijas A. Paulauskas kaltino politines jėgas išbalansavusias sistemą ir sukėlusias nepasitikėjimą bei susipriešinimą. Jis perspėjo, kad nepadaryti darbai visose srityse gali užgulti politikų pečius dar labiau, nei tai buvo prieš 8 ar 9 metus. „Tikiu, kad žmonės sugeba atskirti pelus nuo grūdų ir daryti teisingus sprendimus“, - optimistiškai apie būsimus Seimo rinkimus kalbėjo A. Paulauskas. Politikas sakė, jog NS tikslas esąs ne tik dalyvauti rinkimuose ir valdžioje, bet ir šviesti visuomenę, turinčią priversti politikus tarnauti sau.
„Esame įsitikinę, kad nūdienos ekonominiams ir socialiniams iššūkiams socialliberalizmo idėjos yra labiausiai tinkamos, tikime savo sėkme ir šių metų Seimo rinkimuose. Į juos eisime neatsisakydami savo principinės nuostatos – sudaryti lygias galimybes visiems ir ugdyti viduriniąją klasę“, – sakė A.Paulauskas.
Vytautas Radžvilas: NS – perspektyviausia liberali Lietuvos partija
Konferencijoje pranešimą apie Lietuvos politinį portretą skaitęs docentas politologas Vytautas Radžvilas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog NS vienintelė iš visų liberalizmo vardą eksploatuojančių Lietuvos organizacijų rūpinasi intelektualiniu potencialu ir kelia socialinės šalies vizijos klausimą.
Vertindamas liberalizmą bent jau žodžiais propaguojančių partijų perspektyvas V. Radžvilas pabrėžė, jog NS yra vienintelė partija, kur suvoktas poreikis plėsti partijos akiratį ir domėtis ideologinėmis alternatyvomis savo skleidžiamoms idėjoms. „Kitų liberalais besivadinančių partijų retorikoje visiškai dominuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) idėjos, kurios tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu reiškia visišką aklavietę. Atrodo, kad NS bent jau supranta šią problemą. Čia yra grupė žmonių, jų tarpe buvęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius, kuris turi ir grupelę pasekėjų, norinčių plėsti partijos intelektualinį potencialą, o tai labai svarbu“, - sakė V. Radžvilas.
V. Radžvilas sakė besiremiantis prielaida, jog liberalizmas Lietuvoje sunyko, nes partijose buvo sunaikintas intelektualinis potencialas, todėl pačios idėjų ir intelekto paieškos NS ir darančios perspektyviausia iš liberalizmą deklaruojančių partijų. Prieš dešimtmetį, kuomet NS pirmininkas Artūras Paulauskas balotiravosi į prezidento postą, atvirai ir kategoriškai jam oponavęs politologas dabar problemos partijos lyderio asmenyje neįžvelgė.
„Reikia konstatuoti, kad A. Paulauskas neturi tokio ryškaus politinio veido, kokį buvo susikūręs balotiruodamasis į prezidentus. Sprendžiant iš jo pasisakymo ir to, kad apskritai vyksta ši konferencija, jis bent jau supranta egzistuojančią problemą. Kiek pono A. Paulausko pažiūros nuoširdžios – nesiimu spręsti. Turint omenyje, kad Lietuvos partijos naujovėms neimlios – klausimas lieka atviras“, - sakė V. Radžvilas, pabrėžęs, jog neketina stoti į NS ar kurią kitą Lietuvos partiją. Politologas įvardijo tris svarbiausias užduotis Lietuvos politikams – pakeisti rinkimų sistemą, priimti naują valstybės tarnybos įstatymą, leidžiantį kontroliuoti valdininkiją, pertvarkyti žiniasklaidos veiklos teisinį reguliavimą užtikrinant šio verslo skaidrumą.
Konferencijoje dalyvavo Europos liberalų, demokratų ir reformų partijų grupės (ELDR) viceprezidentas, Europos parlamento narys Johannesas Lebechas. Joje pranešimą skaityti turėjo ir Didžiosios Britanijos leiboristų partijos vadovas Tonis Blairas, bet, kaip skelbia NS pranešimas spaudai, dėl užimtos dienotvarkės jis į Lietuvą neatvyko.
Konferencijos dalyviams ir svečiams socialliberalai, be kita ko, dalino knygas: Algimanto V. Indriūno ir Jono G. Siauruko „Socialinis liberalizmas“, o taip pat dokumentų rinkinį: „Politinės žmogžudystės pėdsakais – kas nužudė Jurą Abromavičių“.
Paskutinių apklausų duomenimis, jei šiandien vyktų Seimo rinkimai, soclibai galėtų tikėtis maždaug 6 proc. rinkėjų balsų.
