Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kiek sostinės gyventojų vartoja alkoholį, elektronines cigaretes ar tabaką, koks procentas aktyviai sportuoja bei kaip vilniečiai vertina savo sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę.
Tyrimo duomenimis, tik vienas iš aštuonių vilniečių reguliariai užsiima aktyvia fizine veikla, tuo metu daržoves kasdieniame racione renkasi du trečdaliai sostinės gyventojų. Tyrimas taip pat parodė, kad kas trečias vilnietis nesijaučia laimingas.
R. Kulvinskytė: „Mes žmonės esame leidžianti padanga“
Kūrybininkė ir tinklaraščio „Laimės dieta“ kūrėja Rimantė Kulvinskytė sako, kad laimės sąvoka yra labai plati, tačiau anot jos, ją lengviausia apibrėžti, kaip emocinį atsparumą. Žymi visuomenės veikėja priduria, kad prie laimės kūrimo prisideda ir gebėjimas iš galbūt skaudžios gyvenimo pamokos išeiti kažko išmokus.
„Laimė vis tik nėra tai kad mes pabundame kasdien besišypsodami nuo ausies iki ausies ir nuolat turime būti pozityvūs. Laimė tai yra emocinis atsparumas, mūsų gebėjimas atrasti šviesą tamsoje, mūsų gebėjimas sudėtingose situacijose rasti išeitį, rasti pamoką nesėkmėje, vėl bandyti – tai yra laimė.
Jeigu kalbame apie laimę, žmonės įsivaizduoja, kad tai yra viena kapsulė, kažkokia stebuklinga ir kad laimė yra patirties intensyvumas. Vadinasi, jeigu mes turime, vestuves, jubiliejus, fejerverkus, amerikietiškus kalnelius – tai tiesiogiai didelė patirtis, didelė laimė.
Bet mes žmonės esame leidžianti padanga. Kiekviena emocija, kiekvienas jausmas, mumyse sukelia tam tikras reakcijas, raumenyse, hormonų sistemoje, todėl laimės pojūtis atsispindi paskui ir per fizinius negalavimus: depresiją, alzheimeris, jeigu mums trūksta tos laimės“, – vardija ji.
Tyrimas parodė, kad vilniečių gyvenimo trukmė yra sutrumpėjusi
Pasak „Vilnius sveikiau“ direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Šiautkulienės, sostinės gyventojų gyvenimo trukmė yra sutrumpėjusi. Tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. A. Šiautkulienė, teigia, kad dažniausia mirties priežastis buvo – COVID-19.
„Kai mes kalbame apie žmogiškumą, mes turime kalbėti ir apie gyvenimo trukmę bendrai. Ir kalbant apie gyvenimo trukmę akivaizdu, kad nors nedaug, bet ji yra sutrumpėjusi, kalbant apie vilniečių gyvenimo trukmę. Tai gali turėti įvairių pasekmių ateityje ir aš galvoju, kad tai gali būti tam tikrų veiksnių pasekmė, kodėl dabar taip yra. Tai kalbame ir apie COVID-19 pandemiją, kad ir buvo minėta, karas.
Vis dėl to reikia pasakyti, kad viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių 2021 metais, vilniečiams buvo nuo COVID-19 ligos. Mes turime imtis tų veiksmų, kad gerinti ir trys svarbiausi dalykai, kas lemia ilgaamžiškumą yra genetika, tai yra sveika gyvensena, ir galiausiai tai yra tam tikri mūsų veiksniai, kurie gali mums padėti. Tai yra ta pati aplinka, tai yra ryšys, ką laibai daug kalbėjome su kitais ir mes čia turime kur tobulėti“, – sako ji.
A. Šiautkulienė teigia, kad 65 proc. Vilniuje gyvenančių žmonių jaučiasi labai gerai. Tačiau lyginant pirmąjį tyrimą atliktą prieš ketverius metus, pastebėtas gyventojų laimės rodiklio sumažėjimas.
„Vienas iš svarbių rodiklių yra apie laimės pojūtį, kaip mūsų vilniečiai jaučiasi. Rodydami Lietuvos vidurkį jokiu būdu nenorime konkuruoti, tiesiog, bendrai norime parodyti, kokiam kontekste yra Vilniaus gyventojas. Ir 65 proc., atrodo nemaža dalis vilniečių, jaučiasi labai gerai. Mums labai svarbu, kad tas skaičius būtų kuo didesnis kiekvienais metais, yra sumažėjimas nuo prieš tai atlikto tyrimo 2018 metais. Vadinasi, tas laimės rodiklis truputį yra sumažėjęs“, – pasakojo ji.
Ar Vilniuje gyvenantys jauni žmonės laimingi?
„Vilnius sveikiau“ direktoriaus pavaduotojos A. Šiautkulienės teigimu, jauni žmonės nuo 18 iki 34 metų jaučiasi laimingi ir yra patenkinti savo gyvenimo kokybe sostinėje, tačiau susirūpinimas ir laimės pojūčio skirtumas ryškėja vyresnių žmonių tarpe. Moteris sako, kad taip gali būti dėl sumažėjusio aktyvumo, socializacijos, susitraukusio artimųjų ar draugų rato.
„Jeigu mes kalbėtume apie laimės jausmą ir apie amžių, man neramu ir liūdna, kad didžioji dalis, jauniausių tyrime dalyvavusių asmenų, nuo 18 iki 34 metų, jaučiasi laimingi arba labai laimingi ir kuo tas amžius buvo vyresnis, tuo mažiau laimės pojūtis yra patiriamas.
Tai galbūt siejasi su tam tikrais aspektais, kad kuo vyresnis žmogus, tuo socialiniai ryšiai trumpėja, trūkinėja, galbūt mažiau įsitraukiame į tam tikras veiklas, dėl to Vilniaus visuomenės sveikatos biuras eilę metų kviečia senjorus dalyvauti vienose ar kitose veiklose, paskatinti burtis į tą bendruomenę, kurti ryšį, dalyvauti.
Bendra gyvenimo kokybė, laimės jausmas, neatrodo toks žemas, tai suaugusių vilniečių, kuriuos per praėjusį mėnesį buvo apėmusi prislėgta nuotaika, turėtume pasidžiaugti, kad to 2023 metais yra mažiau, negu buvo. (...)
Artimo žmogaus turėjimas, yra vienas iš ilgaamžiškumo faktorių, kai kalbame apie aplinką, kai mes aplinkoje turime tą žmogų su kuriuo galėtume pasikalbėti. Mes ne tik turime džiaugtis, turime visas emocijas, kurias turime reikšti.
Jeigu mes kalbame apie sunkias emocijas, sunkius jausmus, labai svarbu ar yra tas žmogus su kuriuo galėčiau apie tai pasikalbėti. Suaugusių vilniečių, kurie neturi nei vieno artimo žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti yra 8,4 proc.“, – aiškina ji.
