Penktadienio naktį be žymesnio lietaus. Kai kur rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra 0–4 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 1–6 laipsniai šalčio. Dieną vietomis trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietų, pietvakarių, 7–12 m/s. Temperatūra 9–14 laipsnių šilumos.
Šeštadienio dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietų, pietryčių, naktį 3–8 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, dieną 13–18 laipsnių šilumos.
Sekmadienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną 5–10 m/s. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 16–21 laipsnis šilumos.
Klimato kaitos prognozės: šio balandžio orų „linksmieji kalneliai“ – netolimos ateities kasdienybė
Šiais metais balandžio mėnuo kaip reikiant stebino: tris dienas iš eilės buvo pagerintas karščio rekordas, po to stipriai atvėso, dar po kelių dienų dalyje Lietuvos pridrėbė kelioliką centimetrų sniego, o šį savaitgalį ir vėl grįžta vasariška šiluma. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai įspėja, kad tokie orų „kalneliai“ ateityje kartosis vis dažniau.
Klimatologų duomenimis, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 laipsniais. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių.
Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių karščio, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 laipsnių ir žemiau , skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų.
Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o Saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 val.
„Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm“, – praneša LHMT.
Pastebima ir neigiama klimato kaitos įtaka žmonių sveikatai. Ir nors žiemos švelnėja, tai nereiškia, kad nebus staigių atšalimų, todėl gyventojus specialistai įspėja pasiruošti.
„Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį (kai vieną savaitę vasariškai šilta, o kitą šalta vos ne kaip žiemą), todėl šildymo sistemos turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas“, – feisbuke rašo LHMT.
