Pasak D. Maikštėno, Lietuva yra šalis, kurioje galima greitai išbandyti naujas inovacijas, todėl ji turi didelį šansą šalia „fintech“ ir telekomunikacijų būti ir regiono energetikos inovacijų lydere.
„Įmonės ir jos vadovų darbas yra būti atviriems, girdintiems ir mokantiems susitarti, susišnekėti“, - interviu BNS sako naujasis grupės vadovas.
- Pastaruoju metu daugiau laiko praleidote užsienyje. Kodėl nusprendėte sugrįžti į Lietuvą ir dirbti valstybės valdomoje įmonėje?
- Taip nutiko, kad tarpšventiniu laikotarpiu grįžau į Lietuvą, buvo ramus periodas su šeima ir sulaukiau netikėto skambučio iš bendrovės „Pedersen“ (personalo atrankos įmonės „Pedersen & Partners“ – BNS), jie klausė, ar nenorėčiau pagalvoti. Nuoširdžiai pasakysiu – jei būtų skambutis savaitę prieš ar po, tikrai būčiau pasakęs ne.
Bet kai yra šventinis laikas, kai ramiai pasėdi ir pagalvoji, ką nori toliau veikti, tuomet susivokiau, kad grįžus čia ir gavus galimybę dirbti šioje bendrovėje, tai darbas yra ypatingai prasmingas.
Prasmė ir galimybės nulemia visa kita. Gyventi tik kelionėse yra labai patrauklu, bet pagalvojus tas sprendimas vis tiek brendo, nes žinojome, kad anksčiau ar vėliau savo verslą (Londone įsikūrusį startuolį „Widerfi“, kuriam pastaruoju metu D. Maikštėnas vadovavo – BNS) Azijoje turėsime atiduoti vietos partneriams.
Iš kitos pusės esu dirbęs bendrovėje „Lesto“, žinau pačią organizaciją, žinau, kaip ji keitėsi, kokios jos galimybės laukė, ir tada tam tikra prasme pamilau šitą sektorių.
- Ar darbas valstybiniame sektoriuje jūsų neatbaido?
- Pažiūrėsime, kaip kalbėsiu po pusmečio, bet 13 metų teko dirbti bendrovėje „Omnitel“, kur akcininkai irgi yra valstybės – Suomija ir Švedija.
Kai sulaukiau skambučio, buvo daug nežinomybės ir vienas iš užsitikrinimų sau, kad verta eiti, buvo tai, kaip vyko atrankos procesas. Nuo pirmo skambučio iki paskyrimo kalbėjau tik su personalo atrankos įmone ir su stebėtojų taryba, buvo kvalifikuota atranka ir neteko daugiau su jokiais žmonėmis susitikti. Tai man buvo įspūdis, kad jau šviesmečiai pradėjo nuo to, kas buvo prieš kelis metus, kai buvo formuojamos valdybos, tarybos ir renkami vadovai. Tas duoda pasitikėjimo kreditą, o toliau žiūrėsime.
Aš tikrai nebijau ir manau, kad šita įmonė turi daug platesnę prasmę ir reikšmę šaliai, ne tik siauro verslo prasme, bet ir vystant visą šalies ekosistemą. Visi esame toje pačioje valtyje, klausimas, kiek politikai ir ministerijos norės daryti įtakos. Manau, kad jie turi teisę daryti įtaką pozityviai, kad būtų rastas teisingas kelias, kaip sukurti brandžiausią ir moderniausią energetikos ekosistemą ir turėtų didžiausią naudą visuomenei.
- Valstybės valdomose įmonėse politinis aspektas yra svarbus. Ar manote, kad turite politinį užnugarį? Ar jums apskritai jo reikia?
- Ne, aš nemanau, kad reikia tokį turėti. Niekada neturėjau ir neturėsiu politinio užnugario. Ką aš turiu, ką turi bendrovė ir vadovų komanda – tai sveiką protą ir įtikinėjimo jėgą. Žvelgiant į visus politikus – tiek poziciją, tiek opoziciją – visi turi tą patį tikslą, tik kai kas turi skirtingą supratimą, apie kelią link to tikslo.
Įmonės ir jos vadovų darbas yra būti atviriems, girdintiems ir mokantiems susitarti, susišnekėti.
- Tenka girdėti pasvarstymų, kad grupė iki šiol orientavosi ne į ilgalaikį, o trumpalaikį vertės kūrimą. Ar manote, kad įmonei reikia toli siekiančios strategijos ir kokia būtų jūsų vizija?
- Įmonei, šaliai ir šitai sričiai vienareikšmiškai reikia ilgalaikės ir labai progresyvios strategijos. Turime suprasti, kad energetikos visame pasaulyje laukia panaši transformacija, kuri įvyko telekomunikacijų sektoriuje per pastaruosius 20 metų, kai iš didelių monopolizuotų bendrovių išsivystė konkurencingos rinkos.
Lietuva turi būti pasiruošusi konkuruoti energetikos gamyboje, teikiamose paslaugose, nes ateityje matysime vis daugiau konkurencijos ir daugiau žaidėjų. Grupė turi atsiverti, pati išsiugdyti savyje konkurencinį pranašumą, kuris būtų paremtas ne išskirtinėmis sąlygomis.
Didžiulis iššūkis yra kuo greičiau spartinti energetikos išmanizaciją, tinklų skaitmenizaciją, nes nuo jų priklauso ta transformacija, kai turėsime daug gamintojų, daug vartotojų.
- Telekomunikacijų sektoriuje dirbote ne vienerius metus. Ar jūsų turima patirtis šioje srityje bus privalumas ir naujame jūsų darbe? Kaip ketinate pritaikyti savo patirtį energetikoje?
- Trys industrijos – telekomunikacijos, bankininkystė ir energetika – yra skirtingos, bet savo esme yra labai panašios, nes visos siunčia, priima ir padeda laikyti pirmuoju atveju informaciją, antruoju – pinigus, trečiuoju – energetiką.
Po 10-20 metų transformacija energetikoje bus milžiniška ir todėl galime mokytis iš bankų ir telekomunikacijų bendrovių, kad darytume mažiau klaidų ir pasinaudotume geriausiais pavyzdžiais.
- Ar matote galimybių mažinti elektros ir dujų tarifus gyventojams? Iš kokių rezervų tai būtų daroma?
- Kryptis ir vizija yra akivaizdi – jei norime, kad šalis būtų konkurencinga ir kad būtų gera gyvenimo kokybė, organizacija turi atrasti galimybes nuolatos ieškoti efektyvumo, rasti būdus, kaip, kur ir ką padaryti, kad kaina visą laiką būtų konkurencinga. Ne mažiau svarbu užtikrinti kokybę ir patikimumą.
Nuoseklus tarifų mažinimas, kokybės didinimas yra tas pamatas, ant kurio yra viskas pastatyta. Tai yra pirmas prioritetas, kuris yra dabar ir bus visados, jis yra neišvengiamas.
- Kur, jūsų nuomone, grupė turėtų koncentruoti savo investicijas: vėjo jėgaines, naujų jėgainių statybą, tinklo patikimumo didinimą?
- Šiandien vienos srities neišskirsiu, nes reikia aiškiai susiderinti ir susitarti dėl ilgalaikės vizijos. Jei yra daromos labai didelės investicijos, jos turi būti labai gerai subalansuotos ir pasvertos, nes blogiausiais dalykas yra stumk-trauk režimas, kai pradedama daryti, vėliau stabdoma, vėl pradedama ir stabdoma. Reikia apsispręsti ir paskui daryti su pilna energija ir atsidavimu.
- Pernai „Lietuvos energija“ išplatino 300 mln. eurų vertės obligacijų. Ar turite poziciją dėl tolesnio obligacijų platinimo? Gal tai aptarėte susitikime su finansų ministru?
- Ne, šito klausimo neaptarinėjome, nuomonės šiuo klausimu neturiu, bet turėsiu.
- Investuotojai nuolat kalba ir pageidauja didesnio „Lietuvos energijos“ valdomų įmonių akcijų skaičiaus biržoje. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Mano nuomonė, kad šiandien įmonė yra visiškai nepasiruošusi svarstyti šitą klausimą. Visų pirma turi būti padaryta daug namų darbų, organizacijoje turi įvykti didžiulė transformacija, turime tapti modernia, konkurencinga, išmania globalia bendrove, tada galime svarstyti, ko reikia, kam reikia ir ar iš viso to reikia.
Tai tikrai nėra pirmas uždavinys. Taip, tame gali būti daug pliusų, bet tikrai ne dabar, tas turi būti labai gerai išdiskutuota. Dabar yra daug svarbesnių sričių, į kurias reikia orientuotis.
- „Lietuvos energija“ pastaraisiais metais buvo daugiausiai į valstybės biudžetą dividendų sumokanti įmonė. Ar grupė tokia išliks ir ateityje?
- Nuosekliai vystant bendrovę normali veiklos grąža ir aiški dividendų politika yra ta bazė, kuri turi būti apsaugoma ir išlaikoma. Reikia pamatuoti ir apsispręsti, bet po to nekeisti nuomonių, nes stabilumas, skaidrumas ir prognozuojamumas yra pagrindiniai dalykai, jei norime pasiekti savo tikslų.
- Ar turite viziją ir priemonių planą, kaip užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą grupėje?
- Tokiai įmonei kaip „Lietuvos energija“, kuri yra didelis pirkėjas rinkoje, kur akcininkai yra visi Lietuvos gyventojai, keliami padidinti skaidrumo ir sąžiningumo kriterijai. Penktadienį susitikę su finansų ministru (Viliumi Šapoka – BNS) kalbėjome, kad turi būti nulinė tolerancija bet kokiems neskaidrumams ir neefektyvumui visose veiklose, taip pat ir viešuosiuose pirkimuose.
Ką reikia tobulinti, dabar negaliu pasakyti, bet tai yra mano prioritetų sąraše, kad niekam nekiltų jokių abejonių, kad darome pačius geriausius sprendimus, kad ne tik nebūtų skandalų, bet kad būtume geriausias pavyzdys valstybinėms įmonėms ir privačiam verslui kaip reikia valdyti įsigijimus ir užtikrinti sklandžią veiklą.
- Pastaruoju metu vadovavote bendrovei „Widerfi“. Buvo skelbta, kad įmonė tieks interneto ryšį Tokijo olimpinėse žaidynėse. Papasakokite plačiau apie šią savo veiklą.
- Tai yra telekomunikacijų technologija, leidžianti tarptautiniams keliautojams gauti didelius duomenų srautus į telefoną nenaudojant tarptinklinio ryšio infrastruktūros ir nekeičiant SIM kortelių įrenginiuose. Įsikūrę Silicio slėnyje užmezgėme daug ryšių, mūsų veikla susidomėjo Azijos telekomunikacijų bendrovės ir pradėjome vystyti projektus Japonijoje.
- Ar galime tikėtis daugiau inovatyvių sprendimų ir „Lietuvos energijoje“?
- Taip, ateityje turės vykti tinklų ir apskaitos išmanizacija. Tai bus kertinis akmuo ir pamatas, virš kurio galės atsirasti inovatyvių verslų ekosistema, kurie kurs naujas inovacijas ir konkuruos pasaulyje.
Naujoji „Lietuvos energijos“ infrastruktūra, nauji tinklai gali sudaryti didelę galimybę vietos rinkoje kurtis naujiems startuoliams. Lietuva yra gera šalis, kurioje galima greitai išbandyti naujas inovacijas. Manau, kad Lietuva turi didelį šansą šalia „fintech“ ir telekomunikacijų infrastruktūros turėti ir energetikos inovacijų lyderystę regione.
- Jums dirbant bendrovėje „Omnitel“, klientams vienašališkai buvo įvestas „asmeninis“ planas, dėl to įmonė prarado daug klientų. Praėjus dešimčiai metų, kaip šiandien vertinate šią istoriją?
- Tai buvo akivaizdus pavyzdys, kai įmonė daro klaidą ir nenori jos pripažinti. Tada užkliūna ir po to eina neigiamos pasekmės. Aišku, bendrovė gana greitai, po mėnesio ar kelių atsitokėjo, kad buvo klaidos ir jas taisė. Tai buvo tas periodas, kuris labai daug ko išmokino ir bendrovę, ir vadovus, ir rinką.
- Kokią pamoką jūs asmeniškai išmokote iš šios istorijos?
- Mano pamoka, kad visų pirma negali pasiduoti bendrai nuomonei. Reikia labai atidžiai klausytis visko ne tik viduje, bet ir išorėje: ir klientų, ir partnerių, žiūrėti, kur yra tos raudonos vėliavos. Kompanija tuo metu užsidarė per daug viduje ir per vėlai pradėjo klausytis. Turi būti tas atvirumas, greita reakcija ir nuolatinė orientaciją į klientą, nes jis geriausiai žino, ko jam reikia.
- Ačiū už pokalbį.
---------------------
Ketvirtadienį patvirtinta naujoji „Lietuvos energijos“ valdyba, ji savo pirmininku ir įmonės generaliniu direktoriumi išrinko D. Maikštėną.
Harvardo verslo mokykloje išsilavinimą įgijęs D. Maikštėnas 2010–2013 metais buvo „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms, 2004–2010 metais – įmonės strategijos ir komunikacijos departamento vadovas, o 2012–2013 metais – „Lesto“ valdybos narys ir pirmininkas.
Šiuo metu D. Maikštėnas vadovauja Londone veikiančiam Lietuvos startuoliui „Widerfi“, teikiančiam mobiliojo interneto paslaugas. „Widerfi“ D. Maikštėnas vadovauja nuo 2015 metų vasario, iki tol jis dirbo finansų patarėju verslininkų Ilja Laurso ir Mindaugo Glodo valdomame rizikos kapitalo fonde „Nextury Ventures“.
Autorius: Mindaugas Samkus
