Pakruojo valdininkai Tarybos posėdyje mėgino prakišti projektą, pagal kurį turėjo būti griaunama nesanti tvora, o savivaldybės administracija turėjo įsipareigoti savo lėšomis apmokėti visas išlaidas, susijusias su šio statinio griovimu, aplinkos tvarkymu ir jo išregistravimu iš Nekilnojamojo turto registro.
Skandalu tapusio sprendimo projekto dabar valdininkai kratosi, tačiau po juo vis dėlto pasirašė.
Tik vienai užkliuvo
Rajonų tarybų posėdžiuose yra įprasta, kad per juos būna priimama po keletą dešimčių sprendimų, todėl pernelyg nereikia stebėtis, jog kartais jų būna ir tokių, kurie prasilenkia su sveiku protu ir turi kriminalinį atspalvį. Į Pakruojo rajono Tarybos rugsėjo 20-osios posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti 36 klausimai, iš kurių vienas, pažymėtas 30-uoju numeriu, buvo „Dėl statinio (tvoros), esančio Vytauto Didžiojo g. 63, Pakruojo mieste, pripažinimo netinkamu naudoti ir jo nugriovimo“.
Sprendimo projekto rengėjai (po dokumentu pasirašė merė Asta Jasiūnienė, savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Grigonis, Juridinio skyriaus vedėja Asta Jasaitytė, Turto ir ūkio skyriaus vedėja Daiva Buzienė, Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė, Apskaitos skyriaus vedėja Elena Žemaitaitienė bei Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. kalbos tvarkytoja Ingrida Gasparavičiūtė) nurodė leisti rajono Švietimo skyriui organizuoti šio statinio nugriovimą bei įpareigoti savivaldybės administraciją savo lėšomis apmokėti visas išlaidas, susijusias su šio sprendimo įvykdymu. Įdomi ir pati tvoros nugriovimo, ir po to seksiančių darbų atlikimo suma – „visos išlaidos“.
Tiesa, Tarybos šis projektas nepasiekė. Jis užkliuvo Vietinio ūkio ir statybos komiteto posėdyje, kai Tarybos narė Erika Kižienė, labai gerai pažįstanti savo miestą, niekaip negalėjo prisiminti, kurioje vietoje yra ši nugriovimo laukianti 142 m tvora. Ji pasiteiravo, apie kokią tvorą čia kalbama. Štai tada ir išlindo yla iš maišo, kad jokios tvoros nėra, ji esanti tik dokumentuose ir ją būtina išregistruoti.
Vis dėlto E.Kižienei dėl tokių paaiškinimų aiškiau nepasidarė: kodėl negalima tiesiog išregistruoti dokumentuose užsilikusio statinio ir kuriems galams reikalingos „visos išlaidos, susijusios su šio statinio nugriovimu, aplinkos sutvarkymu“, jei užtektų tik išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro? E.Kižienė neslėpė, kad jos „nenuovokumas“ ne juokais supykdė net patį komiteto pirmininką Algirdą Vepštą: „Jis mane tik išbarė, girdi, jūs, konservatoriai, visada viską stabdote ir gadinate.“
„Švietimiečiai“ tvorų negriauna
Šiandien skandalu tapęs sprendimo projektas gimė po to, kai rajono Švietimo skyrius kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydamas leisti tvorą nurašyti. Šį prašymą pasirašė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Šidlauskas. Jis „Valstiečių laikraščiui“ sakė prašęs tik leisti nurašyti tvorą, kuri vis dar „kabojusi“ jų balanse, o apie visas kitas interpretacijas dėl griovimo ar aplinkos tvarkymo jis nieko negalįs pasakyti.
„Situacija buvo tokia: mūsų Švietimo skyrius anksčiau buvo savarankiškas juridinis asmuo, ir mūsų balanse dar nuo sovietmečio buvo „likusi“ tvora. Šiuo metu mūsų skyrius priklauso savivaldybės administracijai, todėl ir visas mūsų turtas perduodamas jai. Štai taip ir atsitiko, kad būtų tekę perduoti tvorą, kurios realiai nėra. Ji yra tik popieriuose, tad mes paprašėme ją leisti nurašyti“, – pasakojo A.Šidlauskas.
Pasak jo, ta teritorija, kurioje neva yra tvora, nepriklauso Švietimo skyriui. „Dalis tos teritorijos yra atiduota parapijai. Žodžiu, buvo nesąmonė: žemė – parapijos, tvora – mūsų, o tvoros nėra. Todėl mūsų skyriaus vedėja, išeidama atostogų, paprašė kaip nors išspręsti šį klausimą. Šiaip taip radome labai seną bylą, parašiau prašymą pripažinti tvorą netinkama naudoti, nunešiau į Turto ir ūkio skyrių ir tuo, maniau, mūsų misija baigėsi. Aš atsakau už ugdymą, o nurašymo procedūrų neišmanau ir jų nesprendžiu. Manau, jog viskas yra dėl to, kad kažkas kažko laiku nepadarė: žemę atidavė vieniems, tvoras paliko kitiems“, – sakė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Reikia nurodymo, kaip kalbėti
Sprendimo projekte nurodyta, kad jį rengė Turto ir ūkio skyriaus Turto valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis. Tad klausiame jo, kaip sprendimo projekte atsirado tokios formuluotės kaip „organizuoti statinio nugriovimą“ ir įpareigoti savivaldybės administraciją „apmokėti savo lėšomis visas išlaidas, susijusias su šio statinio nugriovimu, aplinkos sutvarkymu ir statinio išregistravimu iš Nekilnojamojo turto registro“? Deja, V.Jonaitis pareiškė, jog jis nieko negalįs komentuoti, o komentuosiąs tik tada, kai gaus nurodymą, kaip kalbėti. Todėl Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis neslėpė, jog ši istorija jau kvepia kriminalu, kuriam vienos Tarybos narės budrumas padėjo užbėgti už akių. Kas gali paneigti, kad tokių tvorų ar kitokių statinių nėra nugriauta daugiau? Juk Tarybos nariams, nežinantiems konkrečios vietovės, tokie sprendimo projektai tikrai negali sukelti įtarimų. Tada belieka pakelti rankeles „už“.
Nieko neatsitiko
Tarybos Vietinio ūkio ir statybos komiteto pirmininkas A.Vepštas, posėdyje pristatęs skandalu virtusį projektą, mano, jog čia – tik išpūstas burbulas, nes „vienas administracijos darbuotojas į šį klausimą pažiūrėjo labai sausai – įstatyme rado, kad naikinti galima tik nugriovus, tai taip ir užrašė“.
„Aš pats pasakiau, kad tokios formuluotės negali būti, ir projektas buvo atidėtas“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo A.Vepštas, prisipažindamas, jog ir jis nugriauti teiktos tvoros neatsimena, nors Pakruojyje gyvena jau 32 metus.
Į klausimą, ar nereikėtų savivaldybei ieškoti geriau įstatymus skaitančių specialistų, A.Vepštas atsakė klausimu: „Ar tai – pirmas toks projektas ir ar tik Pakruojo savivaldybėje?“ „Jūs pabandykite atleisti valstybės karjeros tarnautoją. Nebent jei girtas į darbą ateitų... O kad žioplas, tai mes privalome jį mokyti. Be to, jis nėra žioplas, tik šįkart taip išėjo. Kam kliurkų nepasitaiko? Na, ištaisysime formuluotę ir viskas bus gerai. Juk nieko neatsitiko, jokių pinigų nei skirta, nei gauta“, – teisinosi Tarybos Vietinio ūkio ir statybos komiteto pirmininkas. Taigi, išeitų, jog nieko neatsitiko, tik žioplai į projektą pažiūrėjo nežioplas savivaldybės specialistas. Tačiau po projektu pasirašė ir savivaldybės administracijos direktorius, ir Juridinio skyriaus vedėja, ir Turto ir ūkio skyriaus vedėja, ir netgi merė, kiti.
N. Petrošiūtė
