Didžioji dalis pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamos didelio masto ūkių, pramonės, kaip rašoma scienceworldreport.
Jungtinių Amerikos Valstijų Mičigano valstijos universiteto atliktame tyrime rašoma, kad dirvožemyje pūvantys lapai gamina šiltnamio efektą sukeliančias azoto oksido dujas, kurios, kaip žinoma, yra pavojingesnės, nei anglies dioksidas. Azoto oksido visuotinio atšilimo potencialas yra 300 kartų didesnis už anglies dioksido, o išmetamųjų teršalų kiekį daugiausia lemia žemės ūkio praktika.
Ne visi dirvožemiai vienodi
Buvo tirtas ir dirvožemis, stebėta, kaip azotas keliauja per dirvožemį į atmosferą. Prastesniais laikomi dirvožemiai, pvz., molis, gamina mažiau kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes poros jame yra daug mažesnės. Kiti dirvožemiai, turintys didesnes poras, leidžia azoto oksidui patekti per dirvą į atmosferą, kur jie prisideda prie visuotinio atšilimo. Dirvožemis su mažesnėmis poromis neleidžia daugybei dujų patekti į žemę. Molis ir dirvožemis su mažesnėmis poromis taip pat sulaiko mažus lapus ir nepraleidžia tiek daug vandens, kuris mirkydamas lapus sukuria azoto oksidą.
Besikeičiančio klimato nuotraukos
(19 nuotr.) 
Nuo 1940 iki 2000-ųjų buvo padarytas drastišką poveikis mūsų planetos ledynams. Šioje nuotraukoje Aliaskos Muir ledynas 1941 rugpjūtį, o dešinėje 2004 metų rugpjūtį.(NASA nuotr)
Štai sniegas, kuris liko ant Matterhorn kalno Šveicarijoje 2005 metais lyginant su 1960 mertų rugpjūčiu.(NASA nuotr.)
Nuo 1970 metų NASA pradėjo naudoti palydovines nuotraukas dokumentuoti miškų kirtimą keliuose nacionaliniuose parkuose visame pasaulyje. Štai Elgonas, nacionalinis parkas Ugandoje, 1973 metais bei 2005 metais. (NASA nuotr.)
Matoma, kaip miškų kirtimas paveikė Saltos miestą, Argentinoje.1972 ir 2009 metų nuotr. (NASA)
Miškų naikinimas yra matomas ir Kenijos Mau miškuose. 1973 – 2009 metų nuotraukose. (NASA)
Panaši situacija susiklosčiusi ir Kenijos ežero Nakuru nacionaliniame parke, kuris parodytas 1973 ir 2000 m. nuotraukose (NASA)
Miškų naikinimas taip pat paplitęs Pietų Amerikos Atlanto miškuose Paragvajuje - štai kaip jis atrodė 1973 metais, palyginti su 2008 m.
Šis Rondonijos miškų plotas esanti Brazilijoje,taip pat buvo labai iškirstas 1975 - 2009 metais. (NASA)
Toks pats likimas ištiko ir Baban Rafi miškui Nigeryje nuo 1976 iki 2007 m. (NASA)
Šie vaizdai iš miškų Kenijoje 1976 m, palyginti su 2007 m.
Klimato kaita labai paveikė ledynus 1970 metais. Štai nuotraukos iš Qori ledyno esančio Peru 1978 ir 2011 metais. (NASA)
Šie vaizdai užfiksuoti Ekvadore, aiškiai matomas tirpstančio ledo kiekis nuo 1986 metų kovo iki 2007 metų vasario. (NASA)
Nuo 1980 metų NASA taip pat fiksuoja senkančius ežerus visame pasaulyje, pradedant nuo šio , Didžiosios kopos nacionalinio parko esančio Kolorade 1987 - 2011 m.(NASA)
Aralo jūra, esanti centrinėje Azijoje, sumažėjo drastiškai tarp 2000 ir 2014 m.(NASA)
Taip nutiko ir rezervuarui Naujoje Meksikoje. Čia lyginamos 1994 ir 2013 metų nuotraukos. (NASA)
Išdžiuvusios upės nuotrauka Arizonoje ir Jutoje. 1999 metų kovas ir 2014 metų gegužės mėnuo. (NASA)
Argentinos Mar Čikita ežeras stipriai išdžiuvo nuo1998 iki 2011 metų.
Sausros per pastaruosius keliarius metus turėjo didelės įtakos JAV. Čia yra trys džiūvančio vandens Kanse, kurios buvo nufotografuotos 2010, 2011 ir 2012 m.
Irane taip pat jaučiama kaita, džiūsta Urmijos ežeras, tai puikiai matosi nuotraukose darytose 2000 metų liepą ir 2013 metų liepą.
„Didžioji azoto oksido dalis sukuriama arbatinio šaukštelio tūrio dirvožemyje, ir šie, vadinamieji, karštieji taškai gali greitai išsiskirti azoto oksidu. Karštųjų taškų atsiradimo priežastis yra nežinoma dirvožemio mikrobiologams, jie buvo atrasti prieš keletą dešimtmečių“,– teigė Sasha Kravčenko, MSU augalų, dirvožemio ir mikrobų mokslininkė bei švino tyrimo autorė.
Žinios padės ateityje
Tyrimas rodo, kad iškastinio kuro deginimas nebūtinai yra vienintelis pasaulinio atšilimo veiksnys. Reikia atlikti tolesnius tyrimus siekiant išsiaiškinti, kokios žemės ūkio ir žemėtvarkos praktikos gamina kenksmingas, šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
„Šis darbas atskleidžia naują informaciją apie tai, kas skatina azoto oksido išmetimą iš produktyvios žemės ūkio paskirties žemės. Mums reikalingi tokie tyrimai, kurie padėtų kurti tvarią žemės ūkio praktiką reikalingą maitinti augantį gyventojų skaičių, turinčią minimalų poveikį aplinkai“,– sakė Nacionalinio mokslo fondo ilgalaikių ekologinių tyrimų programos direktorius Johnas Schade.
REKLAMA
