Savivaldybių tarybų rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai bendrai surinko 26,76 proc. rinkėjų balsų ir gavo daugiausiai mandatų, taip aplenkdami visas politines partijas. Pagal kandidatus laimėjusius merų rinkimus pirmajame ture arba patekusius į antrąjį turą, visuomeniniai rinkimų komitetai dalijasi antrą vietą su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais – po 23 kandidatus. Pirmąją vietą užėmė Lietuvos socialdemokratų partija su 27 kandidatais.
Politikai po priedanga
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, politologė Ainė Ramonaitė teigė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai „nušluostė nosis“ partijoms dar stipriau nei tai padarė per 2015 m. rinkimus. Tačiau politologė pažymi, kad nemaža dalis komitetų kūrėjų yra politikai, kurie anksčiau priklausė politinėms partijoms.
„Tai įtvirtina situaciją, kai tas atskilimas nuo partijos, pabėgimas, pasiplovimas, negražiai sakant, tampa naudingas. Jei galima taip lengvai keisti komitetus, kitą sykį gali persivadinti kitaip, persigrupuoti kitaip, tai tas laimėjimas, sakyčiau, toks iš dalies tik tai. Nes vis tiek čia nėra kažkokia viena ryški politinė jėga, kuri laimėjo“, – kalbėjo politologė.
„Komitetai turi kažkokią konotaciją iš praeities. Komitetai, komitetų pirmininkai... Gal rinkėjams ir tai patinka, pasiilgo komitetų“, – šmaikštavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas.
Pasak pašnekovo, nusivylimas politinėmis partijomis Lietuvoje yra gana didelis, o visuomeniniai rinkimų komitetai siūlo alternatyvą rinkėjams.
„Aišku, ji visiškai vienadienė, daugiau virtuali. Bet, vis dėlto, propagandinės politinės reklamos prasme, ji suveikia“, – kalbėjo politologas.
B. Ivanovo tvirtinimu, matome, kad kai kurios partijos ar politikai negatyvų, iš praeities juos persekiojantį šleifą bando maskuoti prisidengdami komitetu.
„Tai politinių technologų pasiūlytas metodas ir jis pasiteisino“, – svarstė B. Ivanovas.
Šansas švariam lapui
Rinkimų rezultatams aptarti skirtoje spaudos konferencijoje politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad Kaune ir Šiauliuose sustiprėjo praėjusiuose rinkimuose laimėję komitetai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laimėjo komitetai, kurie susiformavo iš nuo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atskilusių narių.
„Jie labai stipriai prisidėjo prie bendro rezultato. Priskirčiau tuos pabėgėlius nuo Liberalų sąjūdžio, V. Grubliausko ir R. Šimašiaus sąrašus, kaip laimėtojus rinkimų, nes jie atliko rizikingą manevrą ir jis, panašu, pasiteisino šimtu procentų“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politologo Virgio Valentinavičiaus teigimu, greičiausiai, šie, nuo Liberalų sąjūdžio atskilę politikai, susiburs į naują politinę partiją ir nebeliks tik rinkimų komitetais.
„Jie dabar turi šansą šių rinkimų rezultatų pagrindu kurti naują švarią liberalų partiją. Atsiveria tam tikra erdvė susigrąžinti liberaliai nusiteikusių rinkėjų pasitikėjimą“, – samprotavo V. Valentinavičius.
Kartu su Remigijumi Šimašiumi iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusi Seimo narė Aušrinė Armonaitė jau buria bendraminčius ir rimtai ruošiasi steigti naują liberalių pažiūrų politinę jėgą.
„R. Šimašiaus ir A. Armonaitės strategija yra parodyti, kad jie yra kitokie liberalai negu tie liberalai, kurie per daug draugavo su verslininkais, kad jie yra švarūs ir pradeda nuo naujo ir švaraus lapo“, – teigė V. Valentinavičius.
B. Ivanovas svarsto, kad R. Šimašiaus ir V. Grubliausko komitetų pagrindu įkurta nauja liberalų partija turėtų potencialą Seimo rinkimuose surinkti apie 10 proc. rinkėjų balsų.
„Nepamirškime, kad, anksčiau ar vėliau, Lietuvoje atsiras elektroninis balsavimas. Jaunimui ir išvykusiems būtų daugiau galimybių balsuoti, o mes žinome, kad jų tarpe liberalios jėgos turi pasisekimą. Tai liberalams suteikia tam tikrą akstiną stengtis", – svarstė B. Ivanovas.
Kaunui reikia tėčio
Įspūdingai savo rezultatą pagerino Visvaldas Matijošaitis ir jo vadovaujamas komitetas „Vieningasis Kaunas“. 2015 m. komitetas surinko 29,64 proc. ir iškovojo 16 tarybos narių vietų. Pats V. Matijošaitis prieš ketverius metus mero rinkimuose pergalę iškovojo antrajame ture, kai surinko 63,49 proc. balsų. Šiuose rinkimuose dar vieną kadenciją Kauno miesto mero poste V. Matijošaitis užsitikrino jau pirmajame ture, kuriame surinko beveik 80 proc. balsų, o „Vieningasis Kaunas“ taryboje iškovojo 32 mandatus ir užsitikrino absoliučią daugumą.
V. Valentinavičiaus tvirtinimu, V. Matijošaičio pergalė yra pirmasis atvejis Lietuvoje, kai vienvaldystės tendencija, kurią iki šiol matėme kai kuriose mažesnėse savivaldybėse, įsitvirtina antrame didžiausiame Lietuvos mieste.
„Nesvarbu, kad niekas neneigia, jog Druskininkai buvo sutvarkyti, kaip dabar tvarkomas Kaunas. Kyla klausimas, kuo tai baigsis? Jei tai baigsis visišku piktnaudžiavimu valdžia ir darymu ko nori, tai yra labai neigiamas reiškinys“, – samprotavo V. Valentinavičius.
„Mes matome, kad globėjo, miesto šeimininko ar, kaip kai kas sako, tėčio politinis poreikis egzistuoja“, – žvelgė B. Ivanovas.
Tačiau B. Ivanovas nemano, kad Kaune gali pasikartoti Druskininkų ar Širvintų scenarijus, kai savivaldybių merai visą valdžią laiko savo rankose.
„Panašius fenomenus matėme, pavyzdžiui, Niujorke, kur vadovo tokie tėviški lyderiai kaip Rudy‘is Giulianis ar Michaelas Bloombergas. Jie sugebėjo savo autoritetu, savo vadybiniu įdirbiu transformuoti ir pakeisti miestą, prisiimdami atsakomybę už pačius miestiečius, kurie ilgą laiką trypčiojo vietoje ir nesugebėjo perimti kontrolės tų procesų, kurie kėlė daug rūpesčių. Kažką panašaus stebime Kaune“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Pasak politologo, grėsmės demokratijai Kaune nėra, nes tai turėtų būti paskutinė V. Matijošaičio kadencija mero poste.
„V. Matijošaitis, gal net nesulaukęs kadencijos pabaigos, pakels sparnus ir keliaus į nacionalinę politiką. Greičiausiai taip ir bus, nes Kaunas jam darosi per ankštas“, – svarstė B. Ivanovas.
Visuomeniniai rinkimų komitetai rinkimuose iškovojo 307 mandatus savivaldybių tarybose.
