„Kalbame apie globos namų pertvarką, kuri neatsitiko per vieną naktį. Šitos Civilinio kodekso pataisos – viena sudedamųjų globos namų pertvarkos dalių. Tą kelią, kad mažėtų globos namų įstaigų, pradėjome prieš gerą dešimtmetį, nes per naktį tokie sudėtingi dalykai nepasikeičia. Kai prezidentė pateikė susijusias pataisas, kad kūdikiai nebepatektų į globos namus, savivaldybės tam turėjo pusantrų metų pasiruošti.
Per visus praėjusius metus vyko apskričių susitikimai Prezidentūroje: buvo ir vaiko teisių atstovai, ir savivaldybių atstovai, kurie diskutavo ir pasidalino gerąja patirtimi – kaip jiems pavyko padaryti taip, kad globos namuose kūdikių nebeliktų. Tad savivaldybės turėjo, iš ko mokytis, o dabar dalis jų sukilo, nes neturi, kur dėti kūdikių. Trečdalis Lietuvos žino receptus, kaip tai padaryti – tiesiog reikia atsisukti į juos“, – kalba R. Dičpetrienė.
Gelbsti krizių centrai
R. Dičpetrienės teigimu, iš 60 savivaldybių 2016 m. 23-ys nė vieno vaikučio į kūdikių namus neatidavė – jie jau turėjo alternatyvas. O pagrindinės alternatyvos, pasak pašnekovės, yra dvi: krizių centrai, kuriuose padedama šeimoms, kurios rizikuoja atiduoti savo vaikus į kūdikių namus, ir darbas su globėjais bei jų paieška. „Mes turime Utenos rajoną, kuris yra vienas šviesiausių pavyzdžių, kaip padedama šeimai ir vaikams atsistoti ant kojų, kaip stiprinami tėvai, kad kūdikiai nepatektų į kūdikių namus. Jie turi šeimų krizių centrą, kas yra viena iš prevencijų. Kai besilaukianti mamytė yra rizikos zonoje, kad ji gali nenorėti auginti vaiko pati, nes, pavyzdžiui, neturi būsto arba yra didelis skurdas ar pašliję santykiai su kūdikio tėvu, ji patenka į šeimų krizių centrą. Tokiame centre gali apsigyventi visa šeima, vieniša mama su vaiku ar vienišas tėtis ir tokiame centre tiems žmonėms diena iš dienos padedama įveikti tą krizę, padeda gyventi vienybę, mokytis rūpintis kūdikėliu, virti košes, nes kartais žmonėms trūksta elementarių tėvystės įgūdžių“, – sako pašnekovė.
„Valdiškas“ požiūris
R. Dičpetrienės teigimu, tokie šeimos krizių centrai tampa prevencija kūdikių globos namams: kur žmonės tokiuose centruose dirba nuoširdžiai, ten ir kūdikių nebereikia atidavinėti į valdiškas įstaigas. Visgi pašnekovė pripažįsta, kad ne visur šeimos krizių centrai tampa problemos panacėja – kur žmonės į savo darbą žiūri „valdiškai“, ten rezultatai ne tokie geri.
„Jeigų krizių centras negali padėti, tada yra globėjai arba laikini globėjai, pas kuriuos vaikai būna tol, kol specialistai padės biologinei šeimai (pavyzdžiui, gal ten piktnaudžiaujama alkoholiu, kas yra sutvarkoma). Tik globėjus reikia atrasti, o čia vėl atsimušame į žmogiškąjį faktorių.
Molėtų raj. savivaldybėje pati Vaiko teisių skyriaus vedėja perskambino trečdaliui Lietuvos Vaiko teisių skyrių, kad surastų globėjus, kurie galėtų paimti vaiką, ir rado. Tai tokie ir būna rezultatai, kai į darbą žiūri ne valdiškai“, – sako R. Dičpetrienė.
Pašnekovė vardina miestus, kurie nebeturi kūdikių globos namuose problemos: Utena, Pasvalys, Kaišiadorys. Todėl ji sako: padaryti taip, kad kūdikiai nepatektų į globos namus, galima, savivaldybės tik turi įdėti pastangų, darbo ir noro.
R. Dičpetrienė taip pat pažymi, kad šiai dienai Lietuvoje turime apie 6 tūkst. vaikų, kurie gyvena pas globėjus – tad globėjų sistema, anot jos, yra veikianti, tiesiog reikia ją stiprinti.
Sunkiausia – su sergančiais
Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė nurodo, kad didžiausia problema savivaldybėms iškyla su nesveikais vaikais, kurių nuo šių metų negalima siųsti į globos įstaigą.
„Mus neramina, kad pagal tą sveikatos apsaugos ministro įstatymą nurodytos tik keletą indikacijų, pagal kurias tie kūdikiai gali būti nukreipti į globos namus. Savivaldybės nebežino, kur kreiptis dėl tokių vaikų, kurie turi rimtų raidos sutrikimų, tačiau neatitinka įstatyme apibrėžtų išimtinių atvejų, pagal kuriuos vaikai gali būti siunčiami į globos įstaigą. Išimtiniai atvejai yra tik tokie ypatingi atvejai, kai vaikas pats nekvėpuoja, nejuda ir pan. Tokiu atveju yra problemų savivaldybėms – nei atiduoti tokį vaiką laikinam globėjui, nei ką daryti.
Tad mes nutarėme kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad plėstų tų indikacijų (pagal kurias vaiką būtų galima siųsti į globos įstaigą – red.) sąrašą, nes yra vaikų, turinčių daugybę indikacijų, galbūt ne tokių ryškių, kaip yra nurodyta, bet kuriems reikalinga medikų priežiūra“, – kalbėjo A. Vareikytė.
Neapibrėžti globėjai
Pašnekovė taip pat pažymi, kad Lietuvoje dar taip pat nėra sutvarkyta teisinė bazė, kad būtų galima plėtoti alternatyvas kūdikių ir globos namams – t.y., nėra apibrėžtas laikinų globėjų statusas.
„Europoje turime budinčius globėjus, o pas mus dar nėra įstatyminio pagrindo tokioms pareigybėms, nėra apibrėžta tų globėjų atsakomybė, jų apmokėjimas ar garantijos. Be to, Globėjų parengimas nėra savivaldybių atsakomybė. Globėjų parengimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Paslaugų teikimas yra savivaldybių, bet globėjų parengimas arba tų, kurie paimtų vaiką globoti – valstybės reikalas“, – sako ji.
Tad A. Vareikytė teigia, kad savivaldybėms atrodo neteisinga priekaištauti, kad jos neparengia alternatyvų globos įstaigoms, nes tai, pasak pašnekovės, yra ne savivaldybių galioje.
Didelės problemos nėra
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rūta Ambražūnė tv3.lt nurodė, kad Šiauliai kaip ir neturi didelės problemos su kūdikių namuose esančiais kūdikias.
„Mūsų skyrius Šiaulių mieste tos problemos kaip ir neturi, nes pirmiausia yra keturios šeimos skyriaus apskaitoje, kurios galėtų priimti tėvų globos netekusį vaiką, trečiadienį prasidėjo kitų tinkamų globėjų ruošimas, Šiaulių miestas turi keturias šeimynas, kurios dar turi laisvų vietų, išimtinais atvejais yra ir kūdikių namai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šių metų gegužės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizavo konkursą, kuriame bus parengti socialiniai (arba budintys – red.) globėjai. Šiaulių regione paruošta 12 socialinių globėjų, kurie galės globoti apie 36 vaikus“, – sakė specialisė.
R. Ambražūnės duomenimis, Šiaulių mieste globos namuose šiuo metu auga 80 vaikų, kūdikių globos namuose – 17. Praeitais metais, pasak jos, Šiauliuose buvo įvaikinti 8 vaikai, o per 2017 m. trys vaikai jau yra įvaikinti, o keturi yra ruošiami įvaikinimui. Globos namuose Šiauliuose, pasak jos, šiuo metu auga 80 vaikų. Šiauliuose, anot jos, yra 179 globėjų šeimos, kuriose auga 221 vaikas, ir 4 šeimynas, kuriose auga 33 vaikai.
Nuo sausio 1-osios įsigalioja Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokio amžiaus vaikų.
