Lietuvos piliečiams, susidūrusiems su „Carbon Central Network“ (CCN) siūlymu investuoti į Amazonės miškų išsaugojimą, derėtų būti apdairesniems. Tinklinę rinkodarą reklamuojanti įmonė lengvatikiams žada pieno upes ir medaus krantus, bet atvėrusieji pinigines vėliau gali nusivilti. Aiškėja, kad įmonė veikia neteisėtai. Lietuvos bankas ir Generalinė prokuratūra žaibiškai reagavo į pranešimą.
Įspėjo apie finansų piramidės grėsmę
Apie CCN veiklą portalą balsas.lt informavo vienas aplinkosaugos specialistų.
„Panašu, kad ateinančią savaitę Lietuvoje vyks daug susitikimų ir nemažai žmonių bus suvilioti. Jie tiesiog praras savo pinigus, – laiške rašė gamtos sergėtojas. – Tai ypač skaudu mums, nes tokie veiksmai apskritai kompromituoja ir diskredituoja visuomenės pasitikėjimą aplinkosaugininkais.“
Šį laišką jis rašė maždaug prieš savaitę ir pasiūlė portalo balsas.lt atstovams nuvykti į Kaune organizuojamą CCN susitikimą su norinčiais praturtėti gyventojais bei patiems įsitikinti.
BLC verslo centre pagrindiniai pranešėjai buvo CCN prezidentas Erminio Kotlaras (Australija) ir šios kompanijos atstovas Jaroslavas Pilny iš Čekijos, turintis ir JAV pilietybę. Konferencijų salėje, kurioje buvo paruoštos vietos 200 smalsuolių, susirinko apie 160 žmonių.
Iš pirmo žvilgsnio galėjo susidaryti įspūdis, kad CCN iš tiesų yra tarpžemyninė kompanija, kuriai rūpi miškai. E. Kotlaras vis pasakojo, kad bendrovė itin susirūpinusi globalia miškų kirtimo problema. „Turime išsaugoti miškus ateities kartoms“, – aiškino E. Kotlaras. Prie kurio netikėtai pribėgo maždaug 8 metų mergaitė, jis jai paglostė galvą.
Šis gestas neliko nepastebėtas. Sužavėti žmonės gausiai plojo, o šalia E. Kotlero stovinti mergaitė pasišalino tik tuomet, kai CCN vadovas vėl prakalbo apie investicijų naudą.
Gyrėsi kontraktais su čiabuviais
Kuo daugiau E. Kotlaras kalbėjo, tuo mažiau kilo abejonių, kad tai tėra finansinė piramidė, kurioje siūloma dalyvauti. „Mes turime sutartis su Amazonės džiunglėse gyvenančiais gyventojais ir ten dirbančiomis bendrovėmis, – atskleidė E. Kotlaras. – Tokias sutartis turime ir su Papua Naujosios Gvinėjos gentimis, kurių yra 800 ir kalbama 800 kalbų.“
Be kita ko, E. Kotlaras, kilęs iš Kroatijos, tačoiau jau kurį laiką gyvenantis Australijoje, gyrėsi, kad CCN yra sudariusi sutartis ir su Australijos aborigenais, todėl lietuviai turi galimybę prisidėti prie miškų išsaugojimo ir žaliajame kontinente.
Viskas, ką reikia padaryti, tai investuoti pinigus į CCN projektus šiose valstybėse, o tai galima padaryti tik įsigijus „Mastercard“ kortelę su CCN logotipu bei laikant lėšas specialioje CCN sąskaitoje.
Nesvarbu ką saugoti, svarbu – uždirbti
Aplinkosaugos specialisto būgštavimai, kad panašūs projektai kompromituoja gamtos išsaugojimo idėją, įgijo vis didesnį pagrindą, kai vienoje pademonstruotų skaidrių buvo skelbiama, jog „Išsaugoti miškus yra didi idėja“, bet esą dar geresnis sumanymas yra „uždirbti iš šios idėjos“.
„Kas buvote Australijoje?“ – susirinkusiųjų klausė E. Kotleras ir vienui vienas stovėjo iškėlęs ranką. Rankų miškas pakilo, kai jis paklausė: „O kas norėtumėte nuvykti į Australiją?“
Čia pat buvo pasiūlyta dalyvauti konkurse, kuris truks iki kovo 1 d. Norint laimėti kelionę (mat CCN esą turi ir savo kelionių organizavimo kompaniją), tereikia ne tik pačiam įnešti 525 dolerius pagal „Eco-Pro“ programą, bet ir prikalbinti kuo daugiau žmonių (4 ir daugiau), draugų ir kaimynų, kad šie taip pat investuotų jau minėtus 525 dolerius. Investicijų dydis neribojamas.
Jei balandžio mėnesį nepavyktų kelionės laimėti, šie pinigai esą neprapultų. Investuotojo sąskaitoje liktų 360 dolerių, kuriuos būtų galima panaudoti perkant prekes (suprantama iš CCN sistemos), juos panaudojus susimokėti už nuolaidą.
„Nesvarbu, ar saugosime orangutangus, ar tigrus, ar miškus, CCN verslo idėja jums padės tapti reikšmingu verslininku“, – aiškino pranešėjas. Stebėtina, kad konferencijų salėje buvo daugybė žmonių, susižavėjusių miškų išsaugojimo sumanymu. Beje, už investuotas lėšas žmogus gauna 3 hektarus vadinamųjų Karbono kreditų, kurie apskaičiuojami pagal tam tikrą formulę. Tie hektarai esą priklauso investuotojui, nes CCN, kaip minėta, turi sudariusi sutartis su įvairių kontinentų aborigenais.
Pasisavino žinomų asmenybių veidus
Dvi valandas trukusio susitikimo pabaigoje buvo parodytas vaizdo klipas. CCN atstovas J. Pilny pasiūlė susirinkusiesiems atkreipti dėmesį į filmuke kalbančias asmenybes.
Vaizdo klipe išsaugoti miškus ragino ne tik Džeimsą Bondą vaidinęs aktorius Danielius Craigas, futbolo karalius Pele, aktorius Harrisonas Fordas, bet ir Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, Velso princai Villiamas ir Harry bei jų tėvas, Jungtinės Karalystės sosto paveldėtojas princas Charlesas.
Klipo pabaigoje pasirodė užrašas – „The Prince's Rainforests Project“. Suprantama, kad šis tropikų miškų projektas visiškai nesusijęs su CCN, bet E. Kotleras to nepasakė. Jis tik pridūrė, esą CCN prisideda prie globalių iniciatyvų.
Įdomu, kad vaizdo įrašų keitimosi tinkle „Youtube“ buvo du jau minėto vaizdo klipo variantai: viešai Kaune parodytas originalas ir kitas vaizdo klipas, kurio pabaigoje nėra jokios užuominos apie „The Prince's Rainforests Project“. Jo pabaigoje puikavosi CCN užrašas. Rengiant šį straipsnį, įrašas iš „Youtube“ tinklo buvo pašalintas. Tikėtina, kad tai padaryta po pilietiško aplinkosaugininko kreipimosi į „The Prince's Rainforests Project“ administraciją, mat pastaroji patikino, kad niekam nesuteikė teisės naudoti vaizdo klipo.
Lietuvos bankas: „CCN finansinių paslaugų šalyje teikti negali“
Kai balsas.lt pradėjo aiškintis, kas toks yra E. Kotleras, paaiškėjo, jog CCN prezidentas su dar dviem bendrais (Johnu Campbellu ir Chrisu Levicku) 2002 m. Maltoje buvo įregistravę finansinę piramidę „LifeWealth 8 Limited“. Ji veikė panašiu principu, kaip ir dabar CCN. 2004 m. rudenį „LifeWealth 8 Limited“ bankrutavo. Jos nariai buvo apie 30 000 žmonių, jie prarado apie 125 milijonus JAV dolerių. Po teismo proceso trys Norvegijos piliečiai pateko į kalėjimą už nusikalstamą tarpininkavimą, bet patys steigėjai, tarp kurių buvo ir E. Kotleras, išvengė atsakomybės. Vienas iš CCN lyderių Jaroslavas Pilny, Kaune mėginęs užliūliuoti publiką, prasitarė, esą po Lietuvos CCN mėgins žengti į Rusijos rinką. Akivaizdu, kad bus mėginama veikti pagal kruopščiai surežisuotus susitikimus, koks vyko ir Kaune.
Balsas.lt pasiteiravo Lietuvos banko, ar CCN turi teisę teikti finansavimo paslaugas Lietuvoje. „Jūsų minėta įmonė jokios Lietuvos banko išduotos licencijos neturi ir jokių licencijuojamų finansinių paslaugų Lietuvoje teikti negali“, – teigė Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyrius.
Lietuvos banko atstovai pakartojo Policijos departamento raginimą, kad gyventojai privalo būti budrūs ir prieš investuodami pinigus pasitikrinti, ar subjektas turi teisę veikti Lietuvoje.
Kaip ir Lietuvos bankas, Generalinė prokuratūra žaibiškai reagavo į informaciją apie CCN veiklą. „Ji (informacija) perduota patikrinti Lietuvos kriminalinės policijos biurui“, – pridūrė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Be kita ko, Lietuvos kriminalinės policijos biuras maždaug prieš metus pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl finansinės sistemos „MMM-2011“ galbūt neteisėtos veiklos Lietuvoje. Tyrimui, kuriame figūruoja ir sukčiavimo epizodas, vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras. „Šiuo metu minėtame tyrime yra per 50 įtariamųjų asmenų“, – sakė R. Stundienė.
Vietoj epilogo
BLC konferencijų centre susitikimas su CCN lyderiais pasibaigė. Vieni fotografavosi su E. Kotleru, kiti apžiūrinėjo gautus sertifikatus su liudijimu apie 300 JAV dolerių premiją. Dar kiti drabužinėje vilkosi striukes. Prie išėjimo lauke vienos moters paklausiau, ar ji jau investavo į CCN.
„Dar ne, bet manau, kad tai geras dalykas. Mane sugraudino ta mergaitė. Juk išties turime padaryti ką nors dėl savo vaikų ateities“, – kalbėjo pusamžė moteris pūsdama cigaretės dūmus. Jai pasiūliau neskubėti ir gerai apgalvoti.
