Lietuvoje diegiama nacionalinė elektroninė sveikatos sistema naudos naujausias informacines technologijas, leis pagerinti paslaugų kokybę ir racionalizuoti medikų darbą.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus, projekto „E.sveikatos paslaugos“ vadovo Haroldas Baubino, tokia sistema visų pirma leistų išspręsti vieną aktualiausių problemų - gydymo tęstinumo užtikrinimą.
„Kuomet pacientas iš vienos gydymo įstaigos nukreipiamas į kitą, daugeliu atvejų ta informacija, kuri reikalinga apie pacientą nutrūksta, ji tampa fragmentiška. Turint nacionalinę sveikatos sistemą, galėtumėme užtikrinti, kad kur pacientas besilankytų, koks mobilus jis bebūtų, visa iki to laiko sukaupta informacija bus vienodai pasiekiama tam gydytojui, kurį pacientas pasirinks“, - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo H.Baubinas.
Anot jo, naujosios sistemos diegimas taip pat leis pagerinti ligų diagnostiką, racionalizuoti gydytojų darbą, sutaupyti resursus.
„Sistema gali tapti labai dideliu pagalbininku pačiam gydytojui, nes panaudojant geriausias pasaulio praktikas į elektroninę ligos istoriją galima įdėti tam tikrus algoritmus, kurie gydytojui pildant paciento ligos istoriją, tęsiant gydymą, galėtų tam gydytojui patarti, informuoti, kokie tyrimai blogi, kokie paskirti vaistai nedera tarpusavyje“, - sistemos galimybes aiškino sekretorius.
Pasak H.Baubino, diegiamos priemonės leis pacientams gauti tokias paslaugas, kurių anksčiau nebuvo.
„Tarkime, diegiant medicinines priemones, galima kompensuoti gydytojų radiologų trūkumą. Periferinėse gydymo įstaigose panaudojant šią sistemą ir modernius rentgeno aparatus, skaitmenines rentgeno nuotraukas galima persiųsti į bet kurią gydymo įstaigą ir ten patyrę gydytojai įvertintų ir grąžintų jas po kelių akimirkų jau su aprašymu, diagnoze, rekomendacijomis. Tokios priemonės įmanomos ir diegiamos ir kitose srityse, tarkime, kardiologijoje“, - kalbėjo projekto vadovas.
H.Baubino teigimu, e.sveikatos paslaugų plėtros projektas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti dar 2005 metais. Tuomet buvo sukurta duomenų bazė, kurioje kaupiamos visų Lietuvos gyventojų ambulatorinės ligos istorijos. Šiuo metu įgyvendinamas elektroninių sveikatos paslaugų projektas, sujungsiantis tris didžiausias šalies gydymo įstaigas - Kauno medicinos universitetines klinikas, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas.
Projekto įgyvendintojų teigimu, ši sistema ne tik sujungs ligonines, bet ir integruos jų sistemas į nacionalinę sistemą.
„Kompiuterizuojant įstaigas, numatoma šioms ligoninėms nupirkti 800 kompiuterių, jais aprūpinti gydytojų darbo vietas. Tokia sistema leis pagerinti paslaugų kokybę, jų prieinamumą, pacientai bus geriau aptarnaujami priėmimo skyriuose, registratūroje“, - sakė projekto „E.sveikatos paslaugos“ įgyvendinimo vadovas Evaldas Dobravolskas.
Projektą tikimasi įgyvendinti iki vasaros pabaigos, tam Vyriausybė bei Europos Sąjunga skyrė 15 mln. litų. Vėliau panašias sistemas ketinama diegti ir mažesnėse gydymo įstaigose bei ligoninėse.
Diegiant sistemą, skaitmenizuojant pacientų ligos istorijas, bus rūpinamasi dokumentų apsauga, tad gydytojai jais negalės naudotis neribotai.
„Jau šią dieną įdiegti saugikliai, kad šeimos gydytojas gali matyti tik tą gydymo įstaigą pasirinkusių pacientų ligos istorijas. Gydytojai-konsultantai gali matyti ligos istoriją, jei pacientas užsiregistravęs to gydytojo konsultacijai. Vienintelė išimtis, numatyta diegiant sistemą - informacija, kuri galėtų būti prieinama greitosios pagalbos gydytojams, tačiau ir ji bus pateikiama ne visa“, - kalbėjo H.Baubinas.
Pasak jo, ateityje šalyse veikiančios nacionalinės sveikatos sistemos bus integruotos ir Europos Sąjungos lygmeniu.
„Atskiros šalys turi savo funkcionuojančias sistemas, jos nenori nubraukti to, ką padarė. Integruojant skirtingų šalių sistemas, vienas žingsnis galėtų būti kortelė, kurioje būtų pagrindinė informacija apie pacientą - pavojingiausios būklės, įrašai apie alergijas, kraujo grupę. Perspektyva - vieningos medicininių terminų nomenklatūros naudojimas.
Tuomet paciento būklė aprašoma naudojant tam tikras sąvokas, jos užrašomos kodais, o turint programinę įrangą tokia ligos istorija būtų suprantama ir kitos šalies gydytojui“, - kalbėjo H.Baubinas.
