Naudinga žinoti visiems jaunuoliams: kaip vyrai šaukiami į karo tarnybą ir ką daryti esant užsienyje?

Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą, tačiau jei nepakanka savanoriškai nusprendusių atlikti karo tarnybą, yra šaukiami 18-23 metų karo prievolininkai. Karo prievolininkų sąrašas yra sudaromas atsitiktine, kompiuterine programa, vėliau jaunuoliai turi pasitikrinti sveikatą. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasitikrinkite: paskelbti 2023 metų šauktinių sąrašai

Kariuomenė: trečiadienį šauktinių sąrašai pasirodė netyčia, jie nebeprieinami

Sausį bus paskelbti šauktinių sąrašai: įsidėmėkite nuorodą

Pasak „Renkuosi Lietuvą“ svetainės, tarnaujantiems valstybė garantuoja visas socialines garantijas, taip pat kariams mokamos išmokos kas mėnesį. Baigus karinę tarnybą mokamos ir kaupiamosios išmokos, kurių dydis priklauso nuo rezultatų ir nuo to, ar kariai buvo pašaukti privaloma tvarka, ar atvyko savo noru.

Karo prievolininkai yra pilnamečiai, neatsižvelgiama į tai, ar jie gyvena Lietuvoje, ar užsienyje. Karo prievolės įstatymai numato, kad asmenys, išvykę į kitą valstybę gyventi arba laikinai (ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui) gavę šaukimą, privalo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Lietuvos kariuomenės pulkininkas, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas, sako, kad jaunuolis, gyvenantis kitoje šalyje, nėra atleistas nuo karo prievolės, lygiai taip pat nėra nuo jos atleidžiami ir turintys dviejų šalių pilietybę. 

„Visų pirma, jeigu jaunuolis, karo prievolininkas, yra išvykęs gyventi ar dirbti į užsienį, būdamas Lietuvos piliečiu, be abejo, jam prievolė niekur nedingsta. Išvykimas į užsienį tos prievolės nepanaikina, tai jeigu jis yra šaukiamas, patenka į šaukiamųjų karo prievolininkų sąrašus, jis privalo vykdyti visus nurodymus, visas procedūras, kurios yra numatytos, kaip ir tie, kurie gyvena Lietuvoje.  

Jeigu turi dvigubą pilietybę, tai antros pilietybės turėjimas nuo prievolės taip pat neatleidžia, jeigu jis yra Lietuvos pilietis ir dar kažkokios kitos šalies pilietis, jis, kaip Lietuvos pilietis, privalo vykdyti visus Lietuvos piliečio įsipareigojimus. Turėjimas kitos šalies pilietybės neatleidžia nuo karo prievolės“, – sako jis.  

Lietuvos kariuomenės pulkininkas teigia, kad nėra pasitaikę tokių atvejų, kad į Lietuvos karo prievolininkų gretas būtų pašauktas jaunuolis, turintis dvi pilietybes. A. Balčiūnas tikina, kad jei taip nutiktų – būtų siekiama susitarti.

„Tokių šalių, kur turi privalomą šaukimą Europoje nėra daug, ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. Iki šiol mes neturėjome tokios situacijos, kad dvigubą pilietybę turintis jaunuolis privalomai būtų šaukiamas kitoje šalyje. 

Jeigu tokia situacija būtų, be abejo, mes turėtume ją spręsti ir, aišku, turėtume įsiklausyti į jaunuolio, karo prievolininko, norą, kurioje šalyje jis norėtų atlikti tarnybą: Lietuvoje ar kitoje šalyje. Čia turėtume surasti kažkokį kompromisą ir priimti vieną sprendimą“, – sako jis. 

Anot Lietuvos kariuomenės pulkininko, jaunuolis pamatęs savo vardą ir pavardę sąrašuose turėtų žinoti, kad tai dar nėra pašaukimas, mat iki tol, kol karo prievolininkas yra pašaukiamas, reikia nueiti ilgą ir sudėtingą kelią. A. Balčiūnas priduria, kad jaunuoliai, negalintys atlikti tarnybos, turėtų nurodyti, dėl kokių priežasčių negali, tokiu atveju gali būti taikomos išimtys.

„Žodis pašaukimas truputį per plati sąvoka, kaip dažnai dabar yra naudojama – pamatė save sąraše ir sako „pašauktas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašų pateikimą“ – tai nereiškia, kad jis yra šaukiamas atlikti tarnybą. Jis tik patenka į sąrašus ir tie, kurie pateko į sąrašus, privalo atlikti tam tikras šaukimo procedūras. Iki pačio pašaukimo yra labai ilgas kelias ir reikia atlikti visą eilę tų žingsnių, kad būtų pašauktas.

Tas pirmas žingsnis, kurį paprastai jaunuoliai mato, kurie patenka į sąrašus, ypač tie, kurie pirmą kartą patenka, yra nurodymas – susisiekti su karo prievolės padaliniu, paprastai nurodomas telefonas, el. paštas adresas. Tiesiog reikia susisiekti ir užmegzti ryšį, o po to, jeigu yra priežasčių, dėl ko karo prievolininkas, savo nuomone, negali atlikti, pavyzdžiui, yra išvykęs ar mokosi – apie tai mes nežinom. Jaunuolis gali pateikti dokumentus, kad jis mokosi, studentauja ar kitas priežastis, dėl kurių negali tarnybos atlikti ir mes tuos dokumentus įvertinę galime priimti sprendimą tarnybą atidėti“, – teigia A. Balčiūnas.

A. Balčiūnas sako, kad jaunuoliai nenori atlikti karo prievolės procedūrų, nes bijo, kad iškart esą bus paimti ir išvežti į tarnybos vietą.

„Sunku vertinti, dėl kokių priežasčių karo prievolininkai bando išvengti vykdyti procedūras. Galbūt kažkas bijo, nes galvoja, kad pateko į sąrašą ir tuoj jį planuoja išvežti į tarnybos vietą. Gal dėl to bando pasislėpti kažkur, nesusisiekti, nepateikti kontaktų, kituose etapuose neatvykti į sveikatos patikrinimą. 

Tai mums sunku dabar vertinti, kas jaunuolių galvose, kodėl jie nenori vykdyti tų procedūrų. Iki išvykimo į tarnybą yra visa eilė procedūrų, galbūt jis bus pripažintas netinkamu arba priežastys, kurios galbūt jį stabdo nuo veiksmų atlikti tarnybą, jos tikrai bus įvertintos ir priimtas atitinkamas sprendimas atidėti“, – pasakojo jis. 

Lietuvos kariuomenės pulkininkas sako, kad tie jaunuoliai, kurie sąmoningai vengia atlikti karo prievolę, gali sulaukti piniginių baudų, sumos siekia ir kelis šimtus eurų.

„Baudos yra diferencijuotos už du skirtingus nusižengimus. Pirmas – karo prievolininko pareigų nevykdymas: nesusisiekia laiku, neatvyksta, dar kažko nepadaro. UŽ tokį nusižengimą karo prievolininkui Administracinis nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 60 iki 210 eurų. Pirma bauda, aišku, visada būna mažiausia, bet, jeigu karo prievolininkas ir toliau nevykdo nurodymų, bauda gali didėti. 

Kita kategorija, kai karo prievolininkai, kurie yra paskirti į tarnybą, bet jie neatvyksta, tai yra – už karo prievolininko neatvykimą į tarnybą, bauda yra numatyta 280 iki 450 eurų. Tai irgi, pirma bauda gali būti mažesnė, bet jeigu šauktinis antrą kartą pašauktas neatvyksta, tai tada iki 450 eurų gali būti skiriama bauda“, – sako A. Balčiūnas.

A. Balčiūnas tikina, kad šauktiniai, kurie vengia atvykti į tarnybos vietą ne kartą ir ne du, gali sulaukti ir baudžiamosios atsakomybės, mat išskirtiniais atvejais gali grėsti ir kalėjimas iki trejų metų.

„Bet jei vengia, o šis žodis suponuoja baudžiamąją atsakomybę, tai matome, jeigu karo prievolininkas baudą gauna reguliariai: nesusimoka, gauna antrą baudą, nesusimoka, ir trečią kartą nevykdo nurodymų – tai duoda mums pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė gali būti areštas, bauda arba net laisvės atėmimas iki 3 metų, ypatingomis sąlygomis“, – sako kariuomenės pulkininkas.