TV3 žinių kalbinta vilnietė Česlava vienoje iš didžiausių sostinės parduotuvių dirba 13-a metų. Moteris džiaugiasi, kad jai per Velykas dirbti nereikės, tad laisvadienį galės praleisti su šeima: „Mes visi žmonės. Visi nori pailsėti, nori susitikti, kažkur išvažiuoti per šventes. <…> Velykas su šeima, su visais, viena diena šventinė tai labai malonu“.
Tiesa, ne visi Lietuvos parduotuvėse plušantys kasininkai ir salės darbuotojai gali džiaugtis tokiais laisvadieniais. Valdžiai pradėjus derėtis su prekybininkais dėl papildomų laisvų dienų, per Kalėdas ir Naujuosius metus visi didieji prekybos tinklai nedirbo, tačiau ši praktika vargu ar taps tradicija. Mat, darbą per Velykas kiekvienas prekybos tinklas suplanavo skirtingai.
Pavyzdžiui, šv. Velykų sekmadienį nedirbs 12-a, daugiausia didmiesčiuose įsikūrusių didžiausių „Maxima“ parduotuvių. Mažesnės nors ir šiek tiek vėliau, bet duris atvers – arba 9-ą, arba 10-ą valandą ryto. Pirmadienį visos „Maxima“ parduotuvės dirbs įprastu režimu.
Sekmadienį dirbs visos „Rimi“ parduotuvės, tačiau jos atsidarys vėliau ir užsidarys anksčiau. Sekmadienį parduotuvėse bus galima lankytis nuo devintos iki dvidešimtos valandos, o pirmadienį nuo devintos iki dvidešimt antros vaandos.
Visos „Iki“ parduotuvės tiek sekmadienį, tiek pirmadienį dirbs įprastu laiku.
Velykų sekmadienį visiškai nereikės dirbti tik „Lidl“ ir „Norfa“ parduotuvių darbuotojams.
„Mes manome, kad yra dienų, kurios turėtų būti ne prekybinės ir mūsų darbuotojai galėtų pasidžiaugti šventėmis. Apskritai manytume, kad darbas per šventines dienas, o taip pat ir darbo ribojimai sekmadieniais turėtų būti įteisinti įstatymu“, – sako „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Dirbti planuojančių prekybos tinklų atstovai pasakoja, kad darbo grafikai sudaryti atsižvelgus ir į pirkėjų, ir į darbuotojų nuomonę.
„Darbuotojų požiūris dėl darbo į šventes nuo šventės skiriasi. Kalbant apie Velykas, yra nemažai norinčių dirbti per Velykas ir pasinaudoti galimybe gauti dvigubai didesnį darbo užmokestį“, – sako „Rimi“ atstovė Giedrė Buivydienė.
O štai „Maximos“ atstovė Kornelija Sakalauskaitė sako, kad atsižvelgia į klientų norus: „Klientams patogu, kad ten kur jie yra, ar namuose, ar atvykę švęsti Šventų Velykų, jie gali užsukti į netoliese esančią parduotuvę ir apsipirkti.“
Tokia prekybininkų praktika patinka ne visiems. Gegužės 1-osios profsąjungos atstovas, kaunietis Jurgis Valiukevičius pats kažkada dirbo kasininku. Už buvusių kolegų teises dabar kovojantis vaikinas pasakoja, kad bent per didžiausias metų šventes, Velykas ir Kalėdas turi nedirbti visi:
„Artimi žmonės sėdi prie stalo, o tu turi sėdėti toje kasoje. Ir kai dirbi per šventes praktiškai tų žmonių nieko ir neateina. Parduotuvės dažniausiai būna tuščios. Tų dienų laisvų tikrai turėtų būti daugiau ir galbūt net ne šventinėmis, galbūt kiekvieną sekmadienį.“
Panašaus tikslo siekia ir „valstiečių“ Seimo nariai kartu su Vyriausybe.
„Kai patys prekybos centrai pasidarė apklausas, žmonės dirbantys prekybos centruose nurodė 3 dienas, kada jie labiausiai norėtų ilsėtis. Kalėdos, Nauji metai ir Velykos. Toksai žodinis įsipareigojimas buvo iš prekybos centrų“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Valdžia su prekybos centrais tarėsi gražiuoju, tačiau prieš pat Velykas verslininkų nuomonės išsiskyrė. Dėl to dalis Seimo narių mano, kad laisvadienius iš prekybos centrų galima išsireikalauti tik įstatymais. Tiesa, čia kyla įvairiausių pavojų. Mat, Lietuva ribodama tik didelių parduotuvių darbo laiką gali susilaukti pylos iš Europos Sąjungos.
„Jeigu būtų numatytas įstatymas leidžiantis konkurentams tarpusavyje riboti konkurenciją, jeigu dėl to gerinamos sąlygos darbuotojams. Tai prieštarautų mažų mažiausiai Europos sąjungos teisės aktams, nes tokios išimties Europos Sąjungos teisė nenumato“, – atkreipė dėmesį Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas.
Valdžiai lieka 2 keliai. Arba toliau bandyti gražiuoju tartis su prekybos centrais arba pasekti Lenkijos pavyzdžiui, ir uždrausti tam tikromis dienomis dirbti visiems šalies verslininkams.
