Gegužės 30 d. NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui buvo įteiktos Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro regalijos. Garbės daktaro vardas A. F. Rasmussenui suteiktas už intelektualų principingumą ginant laisvės idealus.
„Labai didžiuojuosi šiuo apdovanojimu. Laisvė – tai vertybė, kuria vadovaujuosi“, – atsiimdamas apdovanojimą teigė aukščiausias NATO pareigūnas, KTU garbės daktaras.
Šia proga duotame išskirtiniame interviu A. F. Rasmussenas teigė, kad laisvė – tai ne duotybė, o įsipareigojimas. Jis patikino, kad NATO ypač rimtai žiūri į Baltijos šalių gynybos sustiprinimą, ir priminė, kad įsipareigojimai ginti laisvę yra abipusiai – kiekvienas Aljanso narys yra atsakingas už kiekvieno nario saugumą.
Esate gavęs keletą Lietuvos bei kitų valstybių apdovanojimų. Ką jums asmeniškai tai reiškia?
Didžiuojuosi, kad dar būdamas Danijos ministru pirmininku, dalyvavau procese, kai Lietuva ir kitos Europos šalys tapo NATO bei Europos Sąjungos narėmis. Jau atlikdamas NATO generalinio sekretoriaus pareigas glaudžiai bendradarbiavau su Lietuva jai tapus Aljanso nare.
Labai didžiuojuosi man suteiktu Vytauto Didžiojo ordinu, kuris simbolizuoja Lietuvos valstybės atgimimą. Tokie apdovanojimai yra ne tik atskirų žmonių, bet ir kiekvieno, kūrusio reikšmingus istorinius pokyčius, įvertinimas. Be to, jie nuolat primena, kiek daug galima padaryti siekiant laisvės ir demokratijos.
KTU garbės daktaro laipsnis jums suteiktas už žinių ir pažangių ateities technologijų diegimą, siekiant išmanios gynybos koncepcijos įgyvendinimo ir intelektualų principingumą ginant laisvės idealus. Kas jums yra laisvės idealas?
Labai didžiuojuosi šiuo garbės daktaro laipsniu ir, naudodamasis proga, noriu padėkoti KTU, suteikusiam man šį svarbų apdovanojimą.
Laisvė yra vertybė, kuria vadovaujuosi. Kai buvau jaunas, buvo sunku įsivaizduoti, kad geležinė uždanga kada nors nukris. Laimei, viskas pasikeitė. Šiandien Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, o NATO ir Europa dėl to tapo tik stipresnės.
Man laisvė reiškia galimybę rinktis. Laisvu pasirinkimu, o ne jėga panaikinome mūsų žemyną dalijančias sienas. Laisva valia, ne jėga vadinamąsias „įtakos sferas“ palikome istorijos vadovėliams.
Pasaulyje vis dar yra jėgų, kurios siekia atimti tą laisvę. Nelegali Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu yra bandymas pakeisti laisvės principus jėgos principais. Lietuvai puikiai pažįstamos tokios pasaulėžiūros sukeliamos kančios. Štai kodėl mums reikia visiems kartu ginti laisvę, štai kodėl NATO gina ir kovoja už laisvę.
Tačiau laisvė negaunama veltui. Būtina, kad mes visi politiniais, karinais ir finansiniais ištekliais investuotumėme į ją, kad dalintumėmės saugumo atsakomybėmis taip pat, kaip dalinamės jo teikiama nauda. NATO pagrindas – solidarumas: visi už vieną, vienas už visus. NATO gina kiekvieno savo nario saugumą, tačiau kiekvienas narys turi prisiimti atsakomybę kuriant mūsų visų bendrą saugumą.
Kaip šis vardas paveiks jūsų tolimesnį bendradarbiavimą su Lietuva ir KTU?
Kaip jau minėjau anksčiau, didžiuojuosi savo stipriais ryšiais su Lietuva, ir šį vardą priimu kaip svarbų mūsų bendradarbiavimo įvertinimą. Esu tikras, kad mūsų bendradarbiavimas tik stiprės, kad kartu kursime laisvę, saugumą ir demokratiją ne tik savo kartai, bet ir tiems jauniems žmonėms, kurie studijuoja jūsų ir visos Lietuvos universitetuose.
Turite ir Bukarešto garbės daktaro laipsnį, dėstėte Danijos universitetuose. Kuo jums svarbus bendradarbiavimas su aukštojo mokslo įstaigomis?
Universitetai yra žinių kryžkelės. Juose gimsta ateitis, idėjos, juose kuriama erdvė laisvoms diskusijoms. Universitetai yra gyvybiškai svarbūs demokratijai ir laisvei saugoti ir ugdyti. Man nuoširdžiai įdomu susitikti su jaunais žmonėmis, išklausyti jų požiūrį ir išgirsti jų klausimus bei kartu ieškoti atsakymų.
Kokia universitetų misija kuriant pasaulio ateitį?
Jauni žmonės apskritai yra labai entuziastingi, jie nori dalyvauti kuriant savo šalies ateitį. Šie žmonės yra ateities lyderių karta. Šiandien Europos universitetai, ir KTU tame tarpe, yra tarptautiškesni nei bet kada anksčiau. Juose susitinka jauni žmonės iš viso pasaulio tam, kad inicijuotų reikšmingus pokyčius. Universitetai privalo išsikelti uždavinį sukurti geresnę ir saugesnę ateitį mums visiems.
Universitetai ugdo ateities visuomenės lyderius. Kokių jų šiandien reikia?
Mums reikia lyderių, kurie yra pasišventę tarpatlantinėms demokratijos vertybėms ir bendram saugumui. Europa ir pasaulis išlošė dėl to, kad prieš 10 metų įstojote į NATO. Su jūsų naryste laisvės, demokratijos, saugumo ir stabilumo vertybės įsiskverbė toliau ir pasiskleidė po šį, kadaise susiskaldžiusį, žemyną. Tada, kai pasirinkote priimti NATO ir ES vertybes, jūsų demokratija įsitvirtino pačiu stipriausiu būdu.
NATO taip pat buvo naudingas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių priėmimas į aljansą. NATO stipresnis su Lietuva, o Lietuva stipresnė su NATO. Esu tikras, kad rytojaus pasaulio lyderius į priekį ves tos pačios vertybės ir tie patys siekiai.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais pasaulis susiduria šiandien? Koks didžiausias jūsų, NATO generalinio sekretoriaus, uždavinys?
Susiduriame su daugeliu iššūkių. Kai kurie iš jų nauji – pavyzdžiui, piratavimas ar kibernetiniai nusikaltimai. Kitus dalykus, kaip, pavyzdžiui, bandymus pakeisti valstybių sienas jėga, esame matę ir anksčiau. NATO pagrindinė užduotis yra apginti ir saugoti sąjungininkus, esame tam pasišventę. Tačiau tam, kad galėtume apsisaugoti namuose, turime gintis nuo krizių, kurios ištinka už mūsų sienų, ir turime tą daryti kartu su partneriais visame pasaulyje. Rusijos veiksmai prieš Ukrainą mus tarsi pažadino. Rusijos agresija pakeitė strateginę aplinką ir turime prie to prisitaikyti. Ši krizė turės ilgalaikes pasekmes ir turime apie tai prisiminti, rengdamiesi NATO viršūnių susitikimui Velse rugsėjį. Rusijos agresija prieš Ukrainą rodo, kad negalime atsipalaiduoti ir galvoti apie savo saugumą kaip savaime suprantamą, kad reikia gintis ir kad bendra gynyba yra geriausias būdas saugumui garantuoti. Turime būti visada pasirengę spręsti naujus ir netikėtus iššūkius.
Visų pirma tai reiškia, kad turime pakankamai investuoti į teisingus gebėjimus. Antra, turime sustiprinti karinius mokymus ir pratybas tarp sąjungininkų ir partnerių visame pasaulyje. Trečia, turime užtikrinti geresnę pusiausvyrą tarp skiriamų išteklių ir prisiimamos atsakomybės – ne tik tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, bet ir tarp atskirų Europos šalių. Bendra gynyba reiškia visi už vieną ir vienas už visus. Tai jau yra daroma, tačiau krizė šiuos klausimus dar labiau užaštrina.
NATO – tai skirtingų šalių, turinčių skirtingus pajėgumus, išteklius ir galimybes, sąjunga. Koks mažų šalių, tokių kaip Lietuva, indėlis?
Šiandien, labiau nei bet kada, matome, kodėl svarbu gintis, ir kodėl kiekvienas sąjungininkas turi atlikti savo vaidmenį. Štai kodėl Lietuva turi įsipareigoti politiniame lygmenyje palaipsniui didinti išlaidas gynybai. Žinau, kad tai yra nelengva, tačiau būtina.
Lietuva jau dešimtį metų yra NATO narė. Lietuvos kariai dalyvavo mūsų misijose, pavyzdžiui, Afganistane. Lietuviai čia padėjo apmokyti ir teikė profesionalias konsultacijas Afganistano saugumo tarnybai. Lietuvos oro pajėgų bazė, yra gyvybiškai svarbi mūsų oro patruliavimo misijai, o jūsų energetinio saugumo kompetencijos centras šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Lietuva taip pat yra labai svarbi tarptautinio bendradarbiavimo grandis tokiose srityse kaip oro transportas, sausumos priežiūra ir medicininė parama. Tai rodo stiprius Lietuvos įsipareigojimus mūsų bendram saugumui.
NATO sureagavo į politinio klimato pasikeitimus ir Baltijos šalių oro erdvę nuo gegužės saugo jau 12 naikintuvų. Ar turite planų padidinti šį skaičių ateityje?
Šiuo metu svarstome įvairius būdus, kaip padidinti bendrą gynybą: atnaujinti gynybos planus, atitinkamai dislokuoti dalinius ir intensyvinti karines pratybas. Turime daryti viską, kad įgyvendintume savo įsipareigojimus.
NATO turi įsipareigojimų saugoti oro erdvę, o Baltijos šalys per 10 narystės metų įrodė, jog yra patikimi šios misijos partneriai. Lenkijos ir Didžiosios Britanijos naikintuvai dabar kyla iš Šiaulių oro pajėgų bazės, saugodami Lietuvos ir kitų sąjungininkų oro erdvę. Kiekvienas lėktuvas, kiekvienas laivas ir kiekvienos pratybos rodo rimtus NATO ketinimus ginti sąjungininkus. Sveikinu Lietuvos įsipareigojimą stiprinti ir tobulinti jos skiriamą paramą gynybai.
Kokie NATO planai dėl Baltijos šalių Ukrainos krizės kontekste? Ar planuojama įkurdinti NATO laivų?
Baltijos jūros pakrantėje turime išminuotojų dalinį. Neseniai baigėme didžiules sausumos pratybas, kad pasitikrintume savo parengtumą ir parodytume, kad esame įsipareigoję bendrai gynybai. Rusijos nelegali agresiją prieš Ukrainą pakeitė žaidimo taisykles. Tačiau nesikeičia viena – NATO užduotis ginti ir saugoti sąjungininkus nuo užpuolimo. Nesuklyskite – NATO gins kiekvieną sąjungininką. Nė vienas NATO narys nėra vienas, ir todėl mes nedelsdami ėmėmės priemonių gynybai sustiprinti, ypač Baltijos šalių regione.
