Pagyvenusi šiaulietė įtariama pasamdžiusi žudikus nužudyti smurtaujantį sutuoktinį. „Prakeikiu mano vyro žudikus, prakeikiu, kad jie visą gyvenimą ramybės neturėtų!“ – prieš kelerius metus, žvelgdama į jaunus teisiamuosius Deividą Raugalą ir Aivarą Mikalauską, teisme pratrūko nužudyto šiauliečio Vytauto Banio našlė.
Našlės prakeiksmas išsipildė. Praėjus 5 metams netikėtai išlindo, kad D. Raugalas, vienas ar su sėbru, nužudęs dar vieną žmogų – Adolfą Jusį. Dabar prakeiktasis tikrai ilgai neturės ramybės, dabar jam gresia būti nuteistam kalėti iki mirties.
Atėmė moters automobilį
Našlės prakeiksmas pildytis pradėjo šiemet sausio 3-iąją. Tądien į policiją paskambino, o vėliau parašyti pareiškimo užsuko jauna moteris. Ji pareigūnams pasiskundė, kad buvo užpulta – kai susiruošė po miestą pasivažinėti savo lengvuoju automobiliu, prisiartinę keturi jauni vyrai moterį išmetė iš automobilio, patys į jį susėdo ir nurūko.
Paklausta, ką įtarianti, moteris papasakojo anksčiau gyvenusi su niekur nedirbančiu Deividu Raugalu (24 m.). Santykiai nutrūko 2004 metais, kai Deividas buvo suimtas ir po metų kartu su bendraamžiu sėbru Aivaru Mikalausku nuteistas kalėti 17 metų už verslininko V. Banio žmogžudystę.
Kriminalistai nustatė ryšius ir netrukus sulaikė keturis įtariamuosius – D. Raugalo draugus. Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad D. Raugalas pyko ant draugės, kodėl ši į koloniją jam nesiunčianti siuntinių, pinigų. Supykęs kalinys paprašė draugų jai atkeršyti, o šie, nieko gudriau nesugalvoję, atėmė mašiną.
Įkliuvėlis pasiūlė mainus
Išgirdę, kad suimti ne už pokštą, o sunkų nusikaltimą – plėšimą, ir gali ilgam sėsti už grotų, įkliuvėliai ėmė sukti galvas, kaip išsisukus. Savas kailis brangesnis už svetimą, tad vienas sulaikytųjų policininkams pasiūlė sandorį – mainais už nuolaidas byloje dėl atimto automobilio jis pasiūlė parodyti, kur paslėptas D. Raugalo nužudytas šiaulietis! Ir policininkus atvedė į dykvietę prie Šiaulių priemiesčio Zoknių, į išsikrausčiusių sovietų kariškių paliktą bunkerį. Jame iš tikro rastas kampe paslėptas pusiau suiręs pagyvenusio vyro lavonas. Netrukus nustatyta, kad tai prieš 7 metus paslaptingai dingusio šiauliečio Adolfo Jusio kūnas.
Žinoma, nedelsiant buvo suimta ir tardoma Šiauliuose gyvenanti nužudytojo žmona, 59 metų ūkininkė Judita Jusienė.
Nustatyta, kad Judita su Adolfu užaugino du vaikus, Šiaulių nuosavų namų rajone pasistatė mūrinį namą. Deja, ilgainiui sutuoktiniai ėmė nebesutarti, garsiai vaidydavosi, prakalbo apie skyrybas. Tačiau J. Jusienė buvo įsitikinusi, kad skiriantis dalintis turtą pusiau būtų neteisinga, nes namas pastatytas esą už jos tėvų pinigus.
Sutiko žudyti už atlygį
Dabar tarp kaimynų pasklidusios kalbos, kad prieš 7 metus J. Jusienė už kažkokią sumą pasamdžiusi tolimą giminaitį Deividą Raugalą, kad jis „tyliai pašalintų“ A. Jusį. Tuo metu D. Raugalas buvo dar nepilnametis, niekur nesimokė ir nedirbo. Jis tapo žinomas policijai, nes ėmė verstis smulkiomis vagystėmis. Tad pasiūlytas „darbas už gerą atlygį“ vaikiną sudomino...
D. Raugalas iš J. Jusienės sužinojo, kad vairuotoju dirbantis A. Jusys prisiduria rinkdamas ir į supirktuvę gabendamas spalvoto metalo laužą. Taigi vaikinas pamelavo A. Jusiui apie vario laužą kariškių bazėje, atsiviliojo jį į apleistą bunkerį ir iš pasalų užmušė metaliniu strypu. Palikęs lavoną, žudikas pabėgo. Ilgainiui, įsitikinęs, kad niekas nei jo, nei aukos neieško, D. Raugalas išdrąsėjo.
Dingus sutuoktiniui, J. Jusienė apie tai nepranešė nei kituose miestuose gyvenantiems sūnui su dukra, nei policijai. Jei pasiteiraudavo koks vyro bičiulis ar kaimynas, Judita pameluodavo, esą jis išvykęs gyventi atskirai, į Gruzdžius Šiaulių rajone.
Nuomininkai gyveno triukšmingai
Pajutęs kraujo skonį ir likęs nenubaustas, D. Raugalas įtikėjo esąs nesugaunamas. Netrukus jis įvykdė antrą, dar žiauresnę ir beprasmiškesnę žmogžudystę – žmogų uždaužė dėl 250 litų, telefono ir jo automobilio, kurio paskui nesugebėjo net parduoti.
2004 metais besivalkiodamas po Šiaulius, D. Raugalas užsukdavo į Tilžės gatvėje 67-uoju numeriu pažymėtą penkiaaukštį, kuriame vieną butą nuomojo trys jo pažįstami studentai: Aivaras Mikalauskas, Gediminas Šopis ir Tomas Meižys. Tiesa, A. Mikalauskas mokslus metė ir įsidarbino televizorių gamyklėlėje sandėlininku.
Ši trijulė dažną savaitgalį naktimis taip triukšmingai girtaudavo, jog kaimynai juos ne kartą tildė, kvietė policiją. Nuomininkai atsiveždavo ir merginų – žmonės per sieną girdėdavo jų bliovimą arba cypimą. Linksmieji jaunuoliai galop taip suįžūlėjo, jog pradėjo laiptinėje kabinti atsiprašymo skelbimus, perspėjimus apie artėjančias išgertuves ir būsimą triukšmą.
Susimokė nužudyti ir apiplėšti
Kaimynai ėmė skųstis buto savininkui Vytautui Baniui, bet jis tik atsiprašydavo už triukšmadarius ir siūlydavo pakentėti – juk jauni vyrukai nori pasilinksminti. Jis visada gailėjo neturtingų jaunuolių, už butą iš jų teėmė po 50 litų nuompinigių, prireikus palaukdavo užmokesčio.
D. Raugalas iš studentų sužinojo, kad buto savininkas – pasiturintis žmogus. Jis vadovauja akcinei bendrovei „Šiaulių energetikos statyba“, o neseniai Šiauliuose pasistatė nuosavą namą.
Pro langą pamatęs, kad V. Banys į butą atvažiuoja dideliu lengvuoju automobiliu „Audi 100“, D. Raugalas A. Mikalauskui pasiūlė... žmogų užmušti ir pagrobti jo piniginę bei automobilį. Sąmokslininkai tik nutarė apie planuojamą nusikaltimą nieko nesakyti G. Šopiui ir T. Meižiui.
2004 metų kovo 18-ąją, apie pusę dešimtos ryto, A. Mikalauskas paskambino V. Baniui į jo mobilųjį telefoną ir paprašė atvykti į nuomojamą butą – esą parodyti, kur rūsyje yra sandėliukas, kad jame neva galėtų pasidėti savo daiktus. Sekretorei burbtelėjęs grįšiąs po 15 minučių, V. Banys sėdo į įmonės vardu registruotą automobilį „Audi 100“, išvažiavo ir prasmego lyg skradžiai žemėn.
Kadangi verslininkas niekada neišvykdavo nepranešęs namiškiams, sunerimusi žmona po paros kreipėsi į policiją.
Lavoną aptiko rūsyje
Pradėti paiešką pagal vienintelį paslaptingą telefono skambutį buvo itin sunku. V. Banys gyveno tyliai, ramiai. Negirtavo, „negastroliavo“, nebuvo įsivėlęs į jokias aferas ar turtinius kivirčus.
Pareigūnai užsuko į V. Banio išnuomotą butą, bet jame nerado jokių grumtynių ar žudynių pėdsakų, o studentai labai įtikinamai kalbėjo nieko nežiną.
Tada policininkai nusileido ir į penkiaaukščio rūsį, o ten – V. Banio lavonas tįsojo neužrakintame sandėliuke kraujo klane!
Nuomininkai ir D. Raugalas buvo nedelsiant sulaikyti ir iškvosti. Tada išaiškėjo, jog žmogų susimokę nužudė A. Mikalauskas su D. Raugalu, o G. Šopis su T. Meižiu apie tai nieko nežinojo, tad buvo paleisti.
Išsisukinėti žudikams nebuvo jokios prasmės, nes V. Banio mašina rasta paslėpta apleistose arklidėse, o pagrobtas telefonas pirkėjo laukė įkeistas lombarde.
Nužudę iškraustė kišenes
Nustatyta, kad žmogžudystės išvakarėse D. Raugalas pas A. Mikalauską atsinešė žudymo įrankį – medinę stalo koją su metaliniu galu – ir liko nakvoti.
Kitą rytą A. Mikalauskas net du kartus skambino V. Baniui, ragino greičiau atvykti, rūsyje parodyti sandėliuką. Nieko neįtariantis buto savininkas atvažiavo ir kartu su abiem jaunuoliais nusileido laiptais į rūsį.
Ranka parodęs savo buto sandėliuko duris, žmogus jau ketino skubėti atgal į darbovietę, tačiau susmuko nuo galingo smūgio į galvą... D. Raugalas jį pribaigė daužydamas stalo koja, o A. Mikalauskas stovėjo užtvėręs kelią, kad auka nepabėgtų.
Po to kraugeriai iškraustė nužudytojo kišenes, piktai susikeikė piniginėje teradę vos 250 litų bei automobilio dokumentus. Iš kitos kišenės jie ištraukė ir išjungė telefoną.
Grįžęs į butą A. Mikalauskas kitus du studentus, kad jie nieko nepamatytų, išsivedė į miestą, o D. Raugalas pabandė nuvairuoti V. Banio automobilį, nors tas buvo 12 metų ir ne itin vertingas. Tik nusikaltėlis nežinojo, kur yra slaptas jungiklis, ir negalėjo užvesti, tačiau drąsiai išsikvietė taksi ir pasiprašė nutempiamas į autodirbtuves. Ten pasikapstęs giminaitis autoelektrikas paleido mašinos variklį.
Puikavosi pagrobta mašina
Lyg paskutiniai mulkiai, abu sėbrai neatsispyrė pagundai pasipuikuoti pagrobtąja mašina – buvo nuvažiavę tiek į D. Raugalo gimtąjį Vinkšnėnų kaimą prie Šiaulių, tiek į Bridus (Šiaulių raj.), kur gyvena A. Mikalauskas. Žudikai puikuodamiesi pavėžėjo pažįstamas merginas (po to jos liudijo jų nenaudai), paskui nuvyko pas D. Raugalo gimines į Kėdainių rajoną – ten ketino mašiną parduoti.
Važiuodamas į Kėdainius D. Raugalas viršijo leistiną greitį ir buvo sustabdytas policijos. Kadangi jis turėjo pagrobęs mašinos dokumentus, o V. Banys dar nebuvo ieškomas, žmogžudžiams pavyko susitarti su pareigūnais ir tęsti kelionę toliau.
Kėdainių rajone suradęs pirkėją, D. Raugalas sutriko sužinojęs, jog automobilio negali parduoti, nes vien aukos piniginėje rasto techninio paso neužtenka, reikia ir paties savininko. Tuomet sėbrai parvažiavo namo ir automobilį paslėpė apleistose Bridų kaimo arklidėse. Kitą dieną nusukęs mašinos ratus, D. Raugalas juos pardavė kažkokiam pažįstamam už 300 litų. Dar keliasdešimt litų kraugeriai gavo už lombardan nuneštą telefoną – štai visa nauda iš šiurpios žmogžudystės. Paslėpti lavoną mulkiai taip ir nesusiprato, nors laiko turėjo į valias.
Istorija baigiama narplioti
Šiaulių apygardos teismo kolegija D. Raugalą su A. Mikalausku tada nuteisė kalėti po 17 metų. Iš žudikų našlei priteistos laidotuvių išlaidos bei 200 000 litų moralinės žalos. Tik kas iš to – nuteistieji jokio turto neturi.
Dabar D. Raugalas vėl stos prieš teismą – jau už A. Jusio nužudymą. Tik kriminalistai dar turi išsiaiškinti, ar A. Jusį jis nužudė vienas, ar su kokiu padėjėju. Įdomu ir kiek J. Jusienė galėjo sumokėti D. Raugalui, nes pati gyvena gana vargingai. Jos namas seniai neremontuotas, langai apšiltinti polietileno plėvėmis, lyg senas šiltnamis. Ji verčiasi augindama daržoves, kieme laiko mažą seną aplūžusį traktoriuką, o pati net žiemą važinėja senu dviračiu.
Po kelių mėnesių teisme bus sudėlioti visi taškai ir, tikėkimės, kvailas bejausmis kraugerys D. Raugalas bus pelnytai įkalintas iki mirties.
Tik faktai:
Ne kartą Lietuvoje yra buvę, kad moterys pačios nužudo savo sutuoktinius, tačiau ne sykį žudikus yra samdžiusios.
Prieš keletą metų Panevėžio rajono Linkės kaime buvo nužudytas Vytautas Jonas R. (66 m.). Paaiškėjo, kad žudikus pasamdė jo žmona Julijona (65 m.).
Sutuoktiniai nesutarė, dažnai vaidijosi, jau buvo besiruošią skirtis ir apsigyvenę atskiruose namo galuose. Kai pas Julijoną ūkinius darbus pradėjo dirbti Valdas Keršulis (tuo metu 29 m.), ji paprašė nužudyti jos vyrą, o už tai pažadėjo 16 000 litų. V. Keršulis į talką pasikvietė Šarūną Štarulį (24 m.). Abu nužudė Vytautą Joną, jo lavoną įdėjo į automobilį ir šį padegė. Tačiau gaisras neįsiliepsnojo ir nusikaltimas buvo išaiškintas.
Š. Štarulis nuteistas kalėti 17 metų, V. Keršulis – 16 metų. Julijona teismo nesulaukė – pasikorė Panevėžio rajono policijos areštinėje.
***
2005-ųjų spalį Palangos gyventoja Galina Šupčinskaja (tuo metu 46 m.) Klaipėdos turgavietėje vieno prekeivio paprašė rasti žmogų, kuris už atlygį sumuštų jos buvusį sutuoktinį Aleksandrą.
Apie tai sužinojęs Andrius Koroliovas (22 m.) už 300 litų sutiko tai padaryti. Vieną vakarą kartu su savo broliu Viktoru (18 m.) jie garaže užpuolė A. Šupčinskį ir mirtinai jį uždaužė.
Nusikaltimo užsakovė G. Šupčinskaja nuteista kalėti 8 metus. Teisme jos sūnus Viktoras pageidavo, kad motina kuo daugiau laiko praleistų už grotų. Nusikaltimo vykdytojai irgi sulaukė griežtų bausmių: A. Koroliovui teismas skyrė 15 metų, o V. Koroliovui – 8 metus nelaisvės.
Sigitas STASAITIS
