„Močiutė, mamos mama, man pasakoja, kad, pagimdžiusi mane, mano mama iššoko ligoninėje pro langą ir pabėgo. Tad aš augau pas senelius. Kur yra tėtis, nežinau, o mamos irgi niekada nemačiau, ji jau mirusi aštuoni metai. Močiutė man atstoja mamą“, – pasakoja Gintaras.
Jaunas vyras sako be galo mylintis močiutę, kuri jam padėjusi visą gyvenimą, kad nenueitų „šuns keliais“ ir kad nereikėtų eiti po konteinerius ieškoti maisto.
Šiuo metu Gintaras ieško darbo statybose, dirbtų pagalbiniu darbininku, net už minimalų atlyginimą sutiktų dirbti, tačiau visi darbdaviai prašo patirties, o jos vaikinas neturi.
„Ieškau darbo prie statybų ar kokiu pagalbiniu darbininku. Esu pabaigęs statybos-apdailos mokslus, tačiau darbo nerandu, nes visur reikalauja darbo stažo, o aš jo neturiu. Reikia eiti, prašyti paprastų žmonių, kurie galėtų padėti įsidarbinti – bandžiau ir aš, bet niekas padėti man nenorėjo“, – pasakoja vaikinas.
Merginą išvijo močiutė
Merginos šiuo metu Gintaras irgi neturi.
„ Buvau vieną merginą parsivedęs namo, bet močiutei neįtiko, nes per daug maisto suvalgo, dar daug tualetinio popieriaus naudojo, giminės už tai labai daug pyko. O mes gyvename devyniese: su mumis dar gyvena mano krikšto mama, du žentai – močiutės dukrų vaikinai. Gyvename devyniese ir jie visi sprendžia, kokią mergaitę galiu parsivesti.
Aišku, tos priežastys – kad ji daug valgė ir popieriaus naudojo – nėra svarios atsisakyti mylimo žmogaus, bet aš turėjau giminaičių paklausyti, juk pas juos gyvenu. Truputį pykau ant močiutės, bet ką padarysi, jeigu taip išėjo“, – pasakoja našlaitis.
Nėra labai darbštus
Gintaro močiutė Onutė sako, kad Gintaras nėra labai darbštus – padaro kažką tik paprašius, ir tai dar ant močiutės parėkaudamas.
„Kai ko nors paprašau, Gintaras nuolat sako: „kodėl tik man reikia viską daryti?“, vis su draugu laksto po kaimą, tik džiaugiuosi, kad nevagia. Kažin, ar jis padirbs ilgai vienoje vietoje“, – kalba Onutė.
Močiutė sako, kad Gintaro merginos nevijusi, tačiau neslepia, kad toji jai visai nepatiko:
„Jeigu ant sykio per pusė valandos devynis cepelinus suvalgo, tai ar čia normalu? O dar: mergina pirmą sykį pas jį atvažiavus, jo net nepažinojo, o eina į vonią praustis ir vyrą kartu su savim paskui įsitraukia, tai kur tai matyta? Be to, per tą savaitę, kai pas mus buvo, niekada nei rankų, nei kojų nesiplovė. (...) Aš jos nevijau, ji pati išėjo, bet ji buvo prie tinginio, miegojo ilgai – iki dvyliktos“ , – sako Onutė.
Anūkę vadina „šliundra“
Kita anūkė, Gintaro sesė Sandra, augusi su Onutės seserimi, sako nieko bendra su močiutės šeima nenorinti turėti: ONutė ją vadina bjauriausiais žodžiais.
„Nuo mažens močiutė mane dėl visko kaltindavo. Ji manęs nemyli ir nekenčia. Tokia močiutė – baisiau už velnią. Ji man sakė, kad aš kalės dukra, o kalės dukros jai nereikėjo. Žinutės tik iš jos eina, bet aš jau nieko neatsakau. Šiandien ryte gavau tokią žinutę: „Nu, šliundra, šiandien tave daug ar nedaug bernų iš****?“ Aš išsižadėjau seniai ir jos, ir brolio“, – pasakoja Sandra.
Močiutė sako, kad Sandra, atvažiavusi pas juos namo, apvogė jos dukras – pavogė grandinėles ir papuošalus.
„Galiu taip ir sakyti, kad ji kalės dukra, nes tai tiesa yra. Ir kiek baisių žodžių ji man yra prisakiusi pati!... Tegu palieka mane ramybėje“, – pasakoja močiutė.
Tad Gintaro gyvenimas sunkus – tikra sesė išsižadėjusi, močiutė neleidžia namo parsivesti tos merginos, kurios jis nori, darbo jaunuolis neranda ir net nežino, kur jo niekada nematytos mamos kapas. Tačiau Gintaras laidai „TV Pagalba“ pažada, kad jis suras tą kapą ir nuneš ant jo gėlių – jaunuolis tiki, kad tai bus geras ženklas, geresnio gyvenimo pradžia.
