Ar norėtumėte per savaitę uždirbti keliasdešimt tūkstančių litų? Turbūt pasiūlymas jus sudomintų, kai paaiškėtų, kad vienintelis darbas – kelionė į egzotišką šalį, ir visas išlaidas apmoka darbdavys. Deja, nemokamas sūris būna tik spąstuose, o lengvu uždarbiu susigundę lietuviai rizikuoja atsidurti Lotynų ar Pietų Amerikos šalių kalėjimuose.
Su narkotikais Peru įkliuvo 19-metė
Spaudoje ne kartą aprašyti atvejai, kai lengvo uždarbio norėję lietuviai ne tik buvo apgauti, bet ir įkalinti nežmoniškomis sąlygomis, patyrė didelį stresą ir prarado sveikatą.
Neseniai sostinės meras Artūras Zuokas viešai išplatino istoriją apie dvi jaunas merginas, užkibusias ant prekeivių narkotikais jauko: „Kreipėsi į mane buvęs savivaldybės darbuotojas, kurio dukra su drauge (19 metų) prieš kelias dienas buvo sulaikytos Peru Cuzco miesto oro uoste su narkotinėmis medžiagomis. Kaip ten jos atsirado – neaišku, bet bausmė už tai – kokie trys metai kalėjimo. Ir be jokių galimybių ankščiau laiko sugrįžti į Europą. Važiavo, berods, į Londoną, o atsirado Pietų Amerikoje. Tokių lietuvių pasirodo ne vienas Pietų Amerikos kalėjimuose. Svarbiausia nesusivilioti jokiais pinigingais pasiūlymais, nes dažnai tik tokiais lengvatikiais pasinaudojama“, – socialiniame tinkle rašė meras.
Bedarbiai susigundo „lengvais“ pinigais
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Edvardas Šileris, paklaustas apie atvejus, kai šiuo nusikaltimu užsienyje apkaltinami lietuviai, sakė: „Nuolat stebime ir analizuojame informaciją apie lietuvių sulaikymus užsienyje ir bendra tendencija šiek tiek guodžia, nes šių įvykių mažėja. 2011-aisias užsienyje sulaikyti 176 lietuviai, gabenę narkotikus, o 2010-aisias – 203. Kalbant apie Pietų Amerikos ir Lotynų Amerikos regiono šalis, Peru 2011-aisiais buvo sulaikyti 5 lietuviai, o 2010-aisiais – 8, bet, pavyzdžiui, 2011-aisias Argentinoje buvo laikyti 3 žmonės, o 2010-aisiais – nė vieno. Kitokia tendencija pastebima ir Ekvadore: 2010-aisiais sulaikyti 5 lietuviai, o praėjusias metais nė vieno. Statistika rodo, kad 2008-aisiais Lietuvoje prasidėjus ekonomikos krizei, smarkiai išaugo ir sulaikytų lietuvių skaičius, tai rodo, kad padidėjus nedarbui žmonės susigundo lengvais pinigais ir legaliais ar pusiau legaliais pasiūlymais.“
Pašnekovo teigimu, būsimiems narkotikų kurjeriams dažnai siūlomas legalus darbas, o paskui pasakoma, kad vis tik teks atlikti ir kitokias užduotis. Anot pašnekovo, jauni žmonės turi ambicijų lengvai uždirbti, vyresnio amžiaus žmonės ne taip lengvai pasiduoda avantiūroms, be to, dažnai jiems trukdo kalbos barjeras.
Žino, kur ir ko važiuoja
„Pastebime ir kitą tendenciją – dažniausiai vykstantys „dirbti“ puikiai žino kur ir ko važiuoja. Vieni išsigąsta ir atsisako tokių ketinimų, kitiems ryžto nepritrūksta ir rizikuojama. Dar viena priežastis, kodėl lietuviai taip pageidaujami tokiame „darbe“ – lietuviškas pasas, su kuriuo be vizų galima patekti į daugelį pasaulio šalių“, – E. Šileris ir patikino, kad narkotikų, kuriuos pergabena tokie kurjeriai kiekis nėra didelis, palyginant su laivais ir lėktuvais konteineriuose gabenamais narkotikų kiekiais. Su savimi kurjeris vienos kelionės metu gali pervežti nuo kilogramo iki kelių kilogramų narkotikų,
Pašnekovas taip pat teigė, kad senesni žalieji lietuviški pasai buvo labai pageidaujami nusikalstama veikla užsiimančių asmenų, nes buvo gana paprasta tokį suklastoti.
Kalbėdamas apie narkotikų gabenimo būdus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas paminėjo ne tik narkotinių medžiagų slėpimą bagaže ar drabužiuose, bet dažnai ryžtamasi narkotikus gabenti skrandyje: „Dažniausiai narkotikai supakuojami į prezervatyvus ir praryjami, o paskui išsituštinus pasiimami. Būna atvejų, kai po kurio laiko skrandžio sultys pažeidžia įpakavimą, organizmas patiria šoka ir mirštama nuo perdozavimo. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai žmonės mirė nelegalių operacijų metu ar po jų.“
Uždarbis: nuo kelių iki keliolikos tūkstančių
Paklaustas, dėl kokių sumų žmonės ryžtasi rizikuoti ir nelegaliai gabena narkotikus, pašnekovas sakė: „Atlygis už vieną kelionę gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų. Yra buvęs atvejis, kuomet už kilogramą narkotikų buvo pažadėta sumokėti 10 tūkst. litų bei apmokėti skrydžių ir viešbučio išlaidas.“
Pareigūno teigimu, žmonės neturėtų susigundyti lengvais pinigais ar pasakymais, kad kontrolė pasienio postuose tik simboliška. „Kontrolė labai didelė, jei žmogus keliauja ne verslo reikalais ar turėdamas kitą svarią priežastį, pareigūnai tokius asmenis stebi itin atidžiai. Ypač dėmesį traukia jauni žmonės, kurie dažnai būna vos gavę pasus ir keliauja į kokią nors egzotišką šalį. Kai žmonės sulaikomi, jie patenka į kalėjimus, kuriuose sąlygos baisios, o gauti teisinės pagalbos labai sunku.“
Nežmoniškos sąlygos kalėjimuose
Paprašytas patikslinti, kuo Lotynų ir Pietų Amerikos šalių kalėjimai skiriasi nuo lietuviškų, pašnekovas sakė: „Žvelgiant į gyvenimo sąlygas šiuose kalėjimuose, tai mūsiškiai tarsi viešbučiai, nes be papildomo užmokesčio sulaikytiesiems neduodama net maisto, labai prastos higienos sąlygos ir nuteistieji beveik negauna teisinės pagalbos – žmogų tiesiog uždaro, o kaip ten išgyventi – tai jau jo paties problema.“
Sulaikytųjų situaciją komplikuoja ir tai, kad Lotynų ir Pietų Amerikos šalyse Lietuva neturi ambasadų, dirba garbės konsulai, kurie dažnai paskirti ne vienai, o kelioms šalims. „Kitas svarbus aspektas – kalbos barjeras, nes nedaug lietuvių kalba ispaniškai, o šių šalių pareigūnai anglų kalbą moka labai ribotai. Koją pakiša ir šalies, kurioje žmogus buvo sulaikytas įstatymų nežinojimas, tad apginti savo teises tampa labai sunku.“
Lietuviams užsidirbti „padeda“ emigrantai
E. Šilerio teigimu, žmonės narkotikų gabenimui verbuojami įvairiais būdais: kartais pasirodo įtartinų skelbimų internete, per pažintis: „Dažniausiai siūloma vykti dirbti ne į didmiesčius, bet į provincijose esančias įmones, kartais tarpininkauja toje šalyje jau įsikūrę emigrantai, pasitaiko, kad „padeda“ Airijoje, Anglijoje ar Olandijoje įsikūrę lietuviai. Paprastai informacija perduodama iš lūpų į lūpas, viešai skelbtis retai kada išdrįstama.“
Apie tai, kaip būtų galima charakterizuoti narkotikų kurjerį, pašnekovas sakė: „Dažniausiai tai 20–30 metų asmenys, bedarbiai. Dažniausiai su narkotikais įkliūva vyrai.“
Pareigūno teigimu, vidutiniškai už tokio pobūdžio nusikaltimus skiriama 10-15 metų kalėjimo, o pačių kaltinamųjų situaciją labai apsunkina tai, kad Lietuva ar kitos šalys, kuriose jie sulaikomi, nepasirašiusios kai kurių tarptautinių sutarčių ir nepalaiko glaudžių diplomatinių santykių.
Paklaustas, kaip galima užkirsti kelią liūdnai baigčiai, pašnekovas sakė: „Gavęs pasiūlymą pervežti narkotikus, žmogus turėtų nedelsiant atsisakyti. Yra buvę atvejų, kai žmonės nuvažiavo tikėdamiesi kitokio darbo, bet supratę, kur yra veliami, atsisakė ir nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu kuo greičiau nutraukti neteisėtus veiksmus, jeigu tokie atliekami. Jei giminaičiai ar draugai ką nors įtaria, rekomenduojame susisiekti su policija: jei žmogus šiandien yra Anglijoje ir planuoja skristi į Pietų Ameriką, yra priemonių, kaip jo neišleisti arba bent įspėti, kas jam gali grėsti. Labai svarbu, kad žmogus neliktų su savo bėdomis ir nuoskaudomis vienas, o kuo greičiau būtų suteikiama pagalba.“