Pinigai, leidžiami narkomanams, jau ne vienerius metus kursto ir Šiaulių politikų bei valdininkų aistras. Narkomanų girdymą sintetiniu narkotiku – metadonu – bei švirkštų dalybas kritikuoja ir auditoriai.
Programa nepasiteisino
Švirkštų keitimo ir metadono programą jau ne vienerius metus kritikuoja Šiaulių medikai, išrinkti į Miesto tarybą. Gydytoja, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Elena Mockuvienė surinko mokslinę medžiagą, kurią ketina perduoti Narkotikų kontrolės komisijai, kuri iki šiol yra viena iš pagrindinių švirkštų dalijimo narkomanams šalininkė. Šiai komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups.
„Olandijoje metadono programa nepasiteisino ir ten dabar ieškoma kitų priemonių, kaip padėti narkomanams“, – sako E. Mockuvienė, kurios žodžiais, pernai programai išleista apie keturiasdešimt tūkstančių litų.
Gydytojos žodžiais, metadonas yra sintetinis narkotikas. Priklausomybė kvaišalams juo nepagydoma, naudos tik tiek, kad narkomanams mažėja rizika užsikrėsti ŽIV. Kaip ir dalijant jiems nemokamus švirkštus. Tačiau, anot Tarybos narės, narkomanai nėra tokie pareigingi, kad vienkartinių švirkštų nenaudotų keletą kartų, tad problema iš esmės lieka neišspręsta.
Šiauliuose oficialiai įregistruota apie 130 asmenų, vartojančių narkotikus.
Šiaulių narkomanus myli labiau?
Sprendžiant ir valstybės kontrolierių turimų duomenų, arba Šiaulių narkomanai tiesiog maukte maukia metadoną – žymiai daugiau nei jų „kolegos“ kituose didžiuosiuose miestuose, arba kituose miestuose narkomanai iš principo atsisako nemokamų narkotikų.
Vidutiniškai per parą vienam pacientui Šiauliuose skirta 63 miligramai šio sintetinio narkotiko. Tai yra gerokai daugiau nei, pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno priklausomybių centruose. Tačiau paaiškėjo, kad Šiaulių narkomanai – labiau lepinami. Sprendžiant iš ataskaitos, nors gali būti skiriami mažesni kiekiai, Šiaulių narkomanams tenka žymiai didesnės dozės.
Pagalba – neefektyvi
Valstybės auditoriai teigia nevertinę gydymo metadonu veiksmingumo ir prasmingumo, tačiau tyrė, kaip efektyviai ir skaidriai vykdoma programa, kuriai vien tik 2010-aisiais skirta beveik pusė milijono litų.
„Nustatyta, kad šio vaistinio preparato apyvartos kontrolė nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi“, – konstatuota atlikus patikrinimą devyniolikoje šalies įstaigų, taikančių gydymą metadonu. Be to, kitos Europos Sąjungos valstybės jau seniai nenaudoja vien tik metadono – taiko įvairius šiuolaikinius medikamentus.
Nėra patikima ir metadono apskaita. Anot auditorių, nepakanka saugiklių, garantuojančių, kad metadonas atitektų būtent tiems, kam paskirtas. Be to, kyla abejonių, ar skiriama tinkama dozė, ar tiksliai apskaitomi metadono likučiai.
Švirkštus dalijo neskaidriai
Prieš kelerius metus švirkštų dalijimo programa buvo susidomėjęs Šiaulių miesto tarybos Kontrolės komitetas. Vadovaujant tuometiniam komiteto pirmininkui, gydytojui Gintarui Karalevičiui nustatyta, kad nėra patikimos dalijamų švirkštų apskaitos, tad nežinia, ar visi švirkštai pasiekia narkomanus. Kilo abejonių, ar lėšos efektyviai leidžiamos ir kitoms reikmėms.
Kilus triukšmui švirkštų dalijimo programa buvo sustabdyta, tačiau netrukus – ir vėl atnaujinta. Daugiau politikai nebesikišo.
Kas yra metadonas?
• Jungdamasis prie opioidų receptorių centrinėje nervų sistemoje, juos blokuoja ir neleidžia prisijungti heroino metabolitams.
• Pakaitiniam gydymui vartojamas geriamasis metadono 0,1 proc. tirpalas. Palaikomosios metadono dozės parenkamos individualiai.
• Kai kurie pacientai gali būti gydomi mažesnėmis nei 50 mg (50 ml) per parą metadono dozėmis.
(Šaltinis – Priklausomybės nuo opioidų gydymo metadonu metodika)
Juozas GINKUS
