Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad po tėvų mirties J. Narkevičius paveldėjo net daugiau žemės, nei šie buvo susigrąžinę.
Tyrimo duomenimis, tuo metu, kai vyko namo renovacija, politiko kišenės tik pilnėjo – J. Narkevičius deklaruoja, kad 2012 metais kartu su žmona į bankus padėjo 439 tūkst. eurų (1,5 mln. litų). Apie savo turtų kilmę ministras paaiškinti atsisako – jo advokato teigimu, tai yra teisėsaugininkų atliekamo tyrimo objektas.
Oficialiais duomenimis, J. Narkevičiaus tėvams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7 hektarus žemės Trakų rajone, o jų valdomų žemių plotai ne mažėjo, o išsiplėtė iki 10 hektarų. Iš visų Narkevičių šeimai sugrąžintų žemės sklypų buvo parduotas tik vienas – prie įvažiavimo į Trakus. NT ekspertų vertinimu, tuo metu šio 8 arų sklypo vertė galėjo siekti nuo 64 iki 130 tūkst. litų.
LRT gegužės viduryje rašė, kad J. Narkevičius galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
Buvęs dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas žurnalistams liudijo, kad jis rekonstravo ministro namą mainais už laimėtus darželių ir mokyklų renovacijos viešuosius konkursus.
J. Narkevičius šiuos kaltinimus vadina šmeižtu. Jis sakė, kad už namo Trakuose renovaciją daugiausia mokėjo jo tėvai, kuriems tuo metu priklausė pastatas. Jis tikina turįs dokumentus, kuriais gali pagrįsti 166 tūkst. litų (apie 48 tūkst. eurų), išleistų tėvų namo rekonstrukcijai.
