Lietuvoje moterys kaunasi dėl teisės gimdyti namuose. Valdžia skelbia griežtą „ne“ šiai esą viduramžiškai tradicijai. Anglijoje moterys gimdyti namuose gali, bet šia teise naudojasi ne daugiau kaip 2 -3 procentai gimdyvių. Ar verta mojuoti kumščiais dėl teisės, kuria naudosis tik nemadinga ir politinės įtakos neturinti mažuma?
Pamenu, prieš penketą-šeštą metų ne viena Anglijoje besilaukianti lietuvaitė paskutiniams nėštumo mėnesiams artėjant gimdyti dumdavo į Lietuvą – vyravo įsitikinimas, kad ten geriau ir saugiau. O ir saviškiai bei artimieji, mamos ir tetos arčiau. Į Angliją sugrįždavo vaikeliui ūgtelėjus, nes vaikus auginančioms ypač vienišoms mamoms čia geresnės sąlygos.
Pastaruoju metu į Lietuvą gimdyti važiuojama vis rečiau, ir diskusijos, kur geriau gimdyti – Anglijoje ar Lietuvoje, kurį laiką buvusios viena iš dažniausiai diskutuojamų temų tinklapyje Anglija.lt, beveik išblėso. Į Lietuvą gimdyti pastaruoju metu susiruošia nebent visiškai nemokančios kalbos arba pasigedusios savų sienų.
Apie gimdymą būsimos mamytės ir interneto forumuose ir šiaip bendraudamos diskutuoja daug, bet negirdėjau, kad joms rūpėtų gimdymo namuose galimybė. Gal nežino? Žino, nes apie teisę rinktis, kur gimdyti – ligoninėje, namuose ar specializuotose motinystės centruose, gimdyvę prižiūrintis gydytojas paprastai informuoja jau pirmojo vizito metu. Tiesa, kai kada ta informacija pateikiama formaliai – turi teisę ir tiek, tačiau pagal įstatymą gydytojas privalo su nėščiąja aptarti visas galimybes, kad ši galėtų rinktis labiausiai priimtiną.
Kas lemia, kad gimdymas namuose Anglijos lietuvių nevilioja? Visos, su kuriomis teko ta tema kalbėti, prisipažino, kad dažniausia priežastis – baimė. Antroji – kad gimdytum namuose reikia turėti namus, o dauguma juk glaudžiasi išsinuomotose kambariukuose. Ir trečia - paruošti namus gimdymui per daug vargo.
Kodėl Lietuvoje taip draskytis dėl teisės, kurią leidus didžioji dauguma jos atsisakys? Kam tiek vargo ir įtūžio stengiantis uždrausti, jei užtektų tik pasirūpinti, kad namuose gimdančios gautų tinkamą medicininę priežiūrą? Britanijoje gimdančioms namuose būtinai asistuoja akušerė ir pribuvėja, už kurių darbą moka ne gimdyvė, o sveikatos apsaugos sistema. Paprasta. Ir teisė rinktis, kur gimdyti, užtikrinta.
Bet ne kas kita, o toji teisė regis ir yra didžiausia rakštis Lietuvos politikams. Ypač, jei tai susiję su moterų teisėmis. Jos turi teisę gimdyti (nors neretai Lietuvoje tai labiau suprantama kaip prievolė), o jau kur ir kaip, nustatys valstybė.
Tačiau nėštumas ne liga, tad kaip galima sveiką moterį per prievartą tempti į ligoninę? Kaip ir bet kurį kitą, tegu ir sunkiausia liga sergantį žmogų. Ligoninė yra ir turėtų būti laisvas pasirinkimas, ir valdžiai reikėtų tik pasikliauti, kad kiekvienas žmogus renkasi protingą ir jam pačiam nekenkiantį variantą.
Bet Lietuvos valdžia nelabai linkusi moterimis pasikliauti.
Beje įdomu – nei vienas garsus Lietuvos politikas už moterų teisę gimdyti namuose nepasisakė, o gėjų partnerystės įtvirtinimą (nuo to tik žingsnelis iki teisių tuoktis ir įsivaikinti) palaikančių ne tiek jau mažai. Bet juk gėjų visuomenėje procentaliai imant yra turbūt nedaug daugiau, negu namuose gimdyti užsimanančių moterų. Kodėl gėjų teisės svarbesnės? Ar aš kažko nesuprantu? Jeigu jau mažumos rūpi, būtų padoru galvoti apie visas mažumas, o ne vien apie tas, kurios madingos bei politiškai įtakingos.
