Iš įkalinimo vietų grįžtančių kalinių nei visuomenė, nei valdžia išskėstomis rankomis nelaukia. Per kelerius pastaruosius metus Šiaulių politikai kelis kartus neleido mieste įkurti socialiai pažeistų, priklausomybių ligomis sergančių asmenų privačių centrų, tačiau vakar Taryba pritarė ES fondų pagalba Nakvynės namuose įrengti 40 vietų pagal Probacijos įstatymą iš įkalinimo vietų išleidžiamiems asmenims apgyvendinti.
Užmojai gražūs, bet aiškėja, kad per metus vos 5–10 asmenų, paleidžiamų pagal Probacijos įstatymą, nori gyventi Nakvynės namuose. Ar neatsitiks taip, kad rekonstruoti Nakvynės namai taps patogiu viešbučiu smurtautojams šeimoje?
ES lėšos – 85 procentai
Vadinamuosiuose Šiaulių nakvynės namuose įsikūrusi Laikino apgyvendinimo tarnyba priima pernakvoti apie dvi dešimtis benamių ir apgyvendina pastogę praradusias šeimas, vienišus asmenis, grįžusius iš įkalinimo įstaigos atlikusius bausmę ir išleistus lygtinai. Jie čia gali apsistoti pusmetį, jei reikia – kelerius metus. Gyventojai apgyvendinami ne už dyką – turi sumokėti penktadalį savo pajamų, tačiau kone visos Nakvynės namų vietos yra nuolat užimtos.
Nakvynės namai deklaruoja, kad juose yra 80 vietų. Šiuo metu juose laisvų vietų nėra, paliktos tik kelios ypatingiems atvejams. Pastate Pakruojo g. 41 yra nenaudojamų patalpų, kuriuose siūloma įrengti kambarius. Taip atsirastų apie 40 papildomų vietų, tad neturintiems kur gyventi žmonėms tai būtų didelė paspirtis ir parodytas dėmesys bei tikėjimas jų galimybėmis pasikeisti.
Paskaičiuota, kad patalpų įrengimas kainuotų beveik 1,3 mln. litų. Nestacionarių socialinių paslaugų plėtrą remia europiniai fondai, tad iš jų 85 proc. (884 tūkst. litų) numatoma gauti iš Europos struktūrinių fondų. Savivaldybei tektų prisidėti kone 400 tūkst. litų.
Savivaldybės biudžetas – deficitinis, atliekamų lėšų nėra, tačiau iš ES būtų gauta triskart daugiau lėšų, nei reikia prisidėti. Rekonstravus pastatą, kasmet reikėtų dar 100 tūkst. litų patalpoms išlaikyti.
Sprendimo projekto rengėjos – Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vadovės Irena Kiurienė ir Aistė Žalevičienė – įtikinėjo, kad Nakvynės namuose įrengti papildomus kambarius reikia dėl liepos mėnesį įsigaliojusio Probacijos įstatymo. Padaugėjo asmenų, lygtinai paleidžiamų iš įkalinimo vietų, tad atsirado ir daugiau žmonių, neturinčių kur apsigyventi. Pagal Probacijos įstatymą, išėjusiais į laisvę asmenimis būtina pasirūpinti, pasiūlyti kokį nors būstą.
Teigiama, kad jei politikai projektui nepritartų, vėliau, norint laikytis Probacijos įstatymo, patalpas tekėtų įrengti biudžeto lėšomis, europinės paramos nebebūtų.
Nuteistieji išleidžiami, kai jau turi kur gyventi
Šiaulių miesto tarybai svarstyti pasiūlyto projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad užpernai Nakvynės namuose buvo apgyvendinti 129 asmenys. 2012-aisiais žmonių, prašančių laikinai prisiglausti Nakvynės namuose, jau buvo daugiau – 144. Net jei žmonės gyvena vieni ilgiau, kiti trumpiau ir laisvų vietų lieka, maždaug 14-ai žmonių kasmet pasakoma, kad vietų nėra.
Pastatas, kuriame planuojama įrengti daugiau kambarių, yra trijų aukštų. Pagal projektą planuojama socialinės rizikos asmenims skirti antrą ir trečią aukštus. Rengiamo projekto įgyvendinimo metu planuojama Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre įsteigti nestacionarių socialinių paslaugų padalinį (laikino apgyvendinimo tarnybą) socialinės rizikos suaugusiems asmenims.
Joje bus sukurtos ir trys darbo vietos, nes specialistai apgyvendintus asmenis ir konsultuos, tarpininkaus, sprendžiant įvairias problemas, padės ieškoti darbo ir pan. Rekonstruojamame pastate būtų pakeisti ir langai, durys, šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemos ir kt.
Ar tikrai iš įkalinimo vietų pagal Probacijos įstatymą paleistiems nuteistiesiems taip reikia kambarių Nakvynės namuose?
„Šiauliai plius“ pasidomėjo buvusioje Pataisos inspekcijoje, Probacijos įstatymui įsigaliojus pervardintoje į Šiaulių apygardos probacijos tarnybą, kiek pagal Probacijos įstatymą išleidžiamų šiauliečių neturi kur gyventi.
Nataša Misiulienė, laikinai einanti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkės pareigas, sako, kad iš įkalinimo vietos pagal Probacijos įstatymą nuteistasis neišleidžiamas, jei paleidimo lape nenurodo, kur gyvens. Vos 5-10 nuteistųjų per metus nurodo, kad gyvens Nakvynės namuose, tačiau vėliau jie susiranda kitą gyvenamąją vietą.
Akivaizdu, kad pagal Probacijos įstatymą jau išleistiems asmenims papildomų vietų gyventi Nakvynės namuose nelabai ir reikia. O gal juose atsiradus daugiau laisvų vietų, toks poreikis atsirastų?
Tau padės, jei apsimesi „bomžu“
Kyla klausimas – gal valdininkams labiau rūpi leisti lėšas rekonstrukcijai, įsisavinti ES lėšas, nei suteikti tokias paslaugas, kokių išties reikia?
Sprendimo projektas buvo svarstytas Finansų ir ekonomikos komitete, tačiau kai kurių politikų nuomonė dėl naujų laikinų vietų būtinybės buvo skeptiška. Pasak Vaido Bacio, Lietuvoje, atrodo, susiklosto situacija, kad turi tapti „bomžu“, tada tau padės.
„Atrodo, kad labiau rūpi pastatai, o ne reali suteikiama pagalba. Mažinamos lėšos kultūrai, švietimui, o šiam pastatui renovuoti reikės skirti kone pusę milijono litų“, – sako jis. Anot politiko, atrodo, kad milžiniškos lėšos skiriamos tam, kad mieste būtų kuo daugiau „amebų“ – žmonių, kurie mokomi viską gauti dykai. Maža to, renovavus pastatą socialinėje sferoje bus įsteigta ir daugiau etatų, juos taip pat reikės išlaikyti.
„Ar tuščių mokyklų pastatų negalima pritaikyti šioms reikmėms? Būtinai reikia lėšų statyboms?“ – klausė politikas ir kalbėjo, kad socialinė paslaugų sfera šalyje tampa tarsi šventa ir nepajudinama. Žmones reikia mokyti užsidirbti, o ne skatinti viską gauti už dyką.
Moderniame pastate gyvens ir smurtautojai?
Ar neatsitiks taip, kad rekonstruoti vadinamieji Nakvynės namai taps patogiu „viešbučiu“ smurtautojams? Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įpareigoja ranką prieš šeimos narius pakėlusius asmenis atskirti nuo jų aukų.
Šio įstatymo 11 straipsnyje teigiama, kad „įtariamas smurtautojas turi teisę gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos“.
Šiaulių policija neturi jokio gyvenamojo ploto smurtautojams, todėl nuo aukos atskirti asmenys patys turi susirasti, kur gyventi. Smurtautojas atskirai nuo aukos turi gyventi iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Šis procesas gali užsitęsti net keletą mėnesių.
Ar smurtautojai nepradės piktnaudžiauti galimybe pagyventi gražiai įrengtuose kambariuose lyg viešbutyje? Ar nepradės mojuoti kumščiais tam, kad galėtų lyg kurorte pailsėti nuo gal skurde ir apleistuose namuose gyvenančios aukos ir vaikų?
Politikai ir bendruomenės kalinių bėdų matyti nenori
„Žmonių mieste mažėja, o socialinės rizikos žmonių daugėja. Projektas – svarbus ir reikalingas“, – Tarybos nariams replikavo politikas Algimantas Beinoravičius. Tačiau vertinant politikų ankstesnius sprendimus atrodo, kad socialiai pažeidžiamų asmenų, kuriais nori rūpintis privatininkai, jie iki šiol mieste matyti nenorėjo.
Pernai gegužės pabaigoje Šiaulių miesto taryba neleido reorganizuojamos Aukštabalio pradinės mokyklos patalpose nuo rugsėjo pirmosios įsikurti Jaunimo užimtumo centrui, Vaikų dienos centrui ir Metodiniam centrui. Išsigąsta, kad šie nekalti žodžiai slepia veiklą, susijusią su buvusiais kaliniais ir narkomanais.
Aukštabalio pradinės mokyklos patalpose norėjo įsikurti trys giminingos organizacijos: labdaros ir paramos fondai „Agapao“, „KRIS – Šiaurės vakarų Lietuvoje“ ir Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija. Minėtų organizacijų įkūrėjas ir vienas iš vadovų yra Vladimiras Karpovas. Jis daug metų dirba su asmenimis, grįžusiais iš įkalinimo vietų, buvusiais narkomanais, su socialinės rizikos šeimomis.
Kaimynystės su buvusiais kaliniais išsigando ir gyventojai, pedagogai, tad politikai balsuodami patalpų labdaros organizacijos neatidavė.
Užpernai fondas „KRIS – Šiaurės vakarų Lietuvoje“ taip pat buvo prašęs savivaldybės patalpų darbui su iš įkalinimo vietų grįžusiais asmenimis. Buvo pasiūlytos kelios patalpos, tačiau Taryba nepritarė. Fondas patalpas ketino įrengti gaudamas ES lėšas. Tarybai nepritarus, prarasta daugiau nei 2 mln. Lt ES lėšų.
Prieš porą metų V. Karpovas su savo globojamais alkoholikais ketino įsikurti ant Juodlės ežero kranto Kelmės rajone. Čia jis planavo įkurti reabilitacinį mokomąjį centrą norintiesiems pabėgti nuo narkotikų ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Bendruomenė tokiam centrui pasakė „ne“.
V. Karpovas apie savo nueitus „kryžiaus kelius“ tam, kad už ES lėšas būtų steigiami įvairūs reabilitaciniai centrai, pasakoti nepanoro. Vyras teigė nusivylęs Šiaulių politikais ir su jais sakė nebenorintis turėti jokių reikalų.
Oksana LAURUTYTĖ
