Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Po to, kai liepos vidury naktiniame klube pačiai direktorei maišant pavojingą degantį kokteilį užsiliepsnojo netoliese stovinčio kliento veidas, barą lyg per rėtį persijojo ne vienos institucijos tikrintojai. Jų išvados apstulbino nukentėjusio vaikino artimuosius – už savavališkai pagamintą, net į meniu neįtrauktą kokteilį direktorei skirta 50 Lt bauda.
Bauda pigiau grybo
„Net jei „Flaming Lamborghini“ įtraukčiau į meniu, personalas turbūt atsisakytų gaminti. Gal jau užteks ugnies“, – dar kartą rizikuoti degančiu kokteiliu nebenori skandalingai išgarsėjusio klubo „Naktinis Tbilisis“ savininkas Davidas Dilka. Po to, kai liepos vidury naktiniame klube direktorei Benitai Sakalauskaitei maišant pavojingąjį kokteilį užsiliepsnojo prie baro stovinčio kliento veidas, „Naktinį Tbilisį“ lyg per rėtį persijojo ne vienos institucijos tikrintojai. Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė, kad pavojingojo kokteilio „Flaming Lamborghini“ į meniu nebuvo įrašyta, taip pat bare nebuvo šio kokteilio receptūros ir gamybos aprašymo.
Savavališkai degantį gėrimą maišiusi direktorė atsipirko apdegusio vaikino artimiesiems nesuvokiama nuobauda. Maisto ir veterinarijos tarnyba B. Sakalauskaitei skyrė 50 Lt baudą. Barą tikrinę Vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas „Naktiniame Tbilisyje“ nusižengimų neaptiko. Kol kas savo išvadų dar nėra pateikęs Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai žada artimiausiu metu užbaigti ikiteisminį tyrimą – naktinio klubo byla kelsis į teismą.
„Negaliu daryti išvadų, kuo ši istorija baigsis. Viskas kaip ant delno – kaip atsitiko, kas atsitiko. Mes vaizdo medžiagą perdavėme policijai“, – „Sekundei“ teigė D. Dilka. Verslininko versija: dėl apdegimo kaltas pats vaikinas, prikišęs veidą per arti klubo direktorės maišomo degančio kokteilio.
Į Norvegiją nebeišvažiavo
Nudegimus besigydančio jaunuolio sesuo Jovita Einorytė irgi viliasi, kad teisingumas triumfuos, nors jos nestebina, kad valstybės institucijos klube neaptiko rimtų pažeidimų.
„Gal jų ir nebuvo, bet brolio veidas apdegintas liepos 11-ąją, o valstybės institucijos susirūpino tik po dešimties dienų, kai paviešinome įvykį. Per tiek laiko net baisiausią netvarką būtų buvę galima sutvarkyti“, – stebisi J. Einorytė. Kaktą, nosį, akių vokus nudegusio jos brolio nebekankina skausmai, tačiau oda itin jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Vos keliais laipsniais atvėsus iš raudono veidas virsta mėlynu. Kol kas dermatologų gydomo vaikino dar laukia vizitai pas plastikos chirurgus.
Pasak J. Einorytės, labiau nei neestetiškai atrodantis veidas brolį jaudina ateitis. Kai nutiko nelaimė, vaikinui buvo likusios vos keturios dienos iki išvažiavimo į Norvegiją, kur legaliai dirbo statybose. Jaunuolis planavo svetur padirbėti iki rugsėjo vidurio ir grįžęs tęsti logistikos studijas. Būsimam trečiakursiui pinigai buvo reikalingi mokslams.
„Jis labai išgyvena, kad neturi pinigų sumokėti už mokslą. Aš dirbu, žinoma, padėsiu, kaip nors versimės“, – sako J. Einorytė. Brolis ir sesuo gali remtis tik vienas kitu – jų tėvai mirę. Anot Jovitos, jiedu dar rimtai neskaičiavo, kokio dydžio ieškinį pateikti dėl žalos atlyginimo. Ji svarsto, kad būtų teisinga, jei naktinį klubą valdanti įmonė kompensuotų broliui prarastą darbo užmokestį – vaikino pajamų deklaracija rodo, kad per pusę metų Norvegijoje jis užsidirbo 90 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių.
Taip pat, pasak J. Einorytės, planuojama pateikti pažymas apie gydymosi išlaidas. Kiek įvertinti moralinę žalą, brolis ir sesuo prašys patarti advokato. „Kiek įvertinti šoką, siaubą, pažeminimą, kai bare broliui nudegus buvo kišami susukti pinigai už tylėjimą, užuot kvietus greitąją?“ – klausia Jovita.
Įžvelgė klaidų
Filmuotą vaizdo medžiagą, kai „Naktiniame Tbilisyje“ liepsna smogia klientui į veidą, peržiūrėjusi daugiau nei 12 metų patirties turinti gėrimų žinovė, profesionali barmenė tvirtina pastebėjusi keletą akivaizdžių degantį kokteilį iš taurių sustatytoje piramidėje maišančios merginos klaidų.
Profesionalė jas sutiko įvardyti, tačiau savo pavardės nepanoro paviešinti dėl asmeninių priežasčių. Anot gėrimų žinovės, naktiniame klube barmenas niekada negali sau leisti aklai pasitikėti atsipalaiduoti atėjusiais klientais, todėl maišant degantį kokteilį šiaudelis užsakovui gali būti paduotas tik gėrimą baigus ruošti. Barmenės klientui ištiestas šiaudelis – ženklas, kad kokteilį jau galima gerti. „Naktiniame Tbilisyje“ gėrimą maišiusi mergina padavė klientui šiaudelį dar nebaigusi ruošti kokteilio. Klientas galėjo suprasti, kad jam jau reikia gerti ir lenktis prie taurės.
Barmeno darbas nėra vien tik parduoti gėrimą ir barui daryti apyvartą. Nors įstatymų Lietuvoje nėra, jis visiškai prisiima atsakomybę už veiksmus, kurie galėtų sužaloti žmogų“, – situaciją pakomentavo profesionali kokteilių maišytoja. Anot jos, antroji barmenės klaida – degančiam gėrimui parinkta vyno taurė. Kadangi tokia taurė įdubusi, į ją iš butelio pilant alkoholį gali aplinkui tikšti purslai ir įvykti sprogimas. Veikiausiai tai ir galėjo būti lemtinga klaida, dėl ko užsiliepsnojo vaikino veidas.
Pasak „Sekundės“ pašnekovės, ypač pavojinga ir degantį kokteilį maišyti pastatytoje taurių piramidėje – alkoholio padauginę klientai gali čiupti, sudaužyti degančias taures.
Rizikuojančiųjų mažėja
Saugos reikalavimų, kaip gaminti degiuosius kokteilius, nėra. Lietuvoje juos ruošia net savamoksliai. Mūsų šalyje netgi nėra sertifikatų, paliudijančių barmeno kvalifikaciją maišyti pavojingus gėrimus. Kad barmenas patenkintų ekstremalius klientų užsakymus, jam pakanka gauti baro vadovo leidimą. „Naktiniame Tbilisyje“ degantį gėrimą maišiusiai merginai nė to nereikėjo – ji pati vadovauja klubui.
Užsienio šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, griežtai draudžiama naktiniuose klubuose uždegti bet kokį gėrimą. O Lietuvoje „Flaming Lamborghini“ įtrauktas į bene 200 barų meniu. Šis kokteilis populiarumo viršūnę buvo pasiekęs maždaug prieš penketą metų. Dabar užsakomas kur kas rečiau. Šią tendenciją profesionalai barmenai sieja su augančia barų kultūra, kai į naktinius klubus einama nebe nusigerti, o pasilinksminti.
Kokteilius ruošia su sausu ledu
Be degiųjų kokteilių, į pavojingųjų sąrašą patenka ir maišomieji su sausu ledu arba skystu azotu. Pastarųjų Lietuvoje kažin ar pavyktų užsisakyti. Skystas azotas toks pavojingas, kad net rimti profesionalai Lietuvoje nerizikuoja, be to, šiai medžiagai laikyti reikia specialių sąlygų.
Tačiau kokteilius su sausu ledu barų publika mielai išbando. Toks ledas gaunamas iš anglies dvideginio, jo temperatūra siekia minus 200 laipsnių, įmetus į skystį vos per porą minučių iš kieto virsta dujomis – iš taurės pradeda virsti bekvapiai dūmai. Tokio ledo šaldomoji galia net keliskart didesnė nei sušaldyto vandens. Taip paruoštą kokteilį gurkšnoti galima tik ledui visiškai ištirpus. Prieš keletą metų nuskambėjo istorija, kai viename Kauno bare per anksti tokio kokteilio paragavusią merginą teko skubiai vežti į ligoninę – sausas ledas nudegino ekstremalei gleivinę.
Už klientą atsakingas barmenas
„Nemanyčiau, kad pavojingus alkoholinius kokteilius derėtų išimti iš apyvartos. Juk ir cigaretės, nors ir kokie baisūs užrašai ant pakelių, vis tiek parduodamos. Uždraudus visa, kas pavojinga ir nesveika, gyventume lyg inkubatoriuje – saugiai, bet ar įdomiai“, – mano daugkartinis barmenų čempionatų nugalėtojas verslininkas Aistis Zidanavičius. Maždaug šešerius metus barų rinkoje dirbantis A. Zidanavičius perėjo visas pakopas: už baro maišė kokteilius, dirbo baro direktoriumi, pabuvo ir savininku.
Jam yra tekę sumaišyti ne vieną pavojingą kokteilį, tarp jų – ir Panevėžyje liūdnai pagarsėjusį „Flaming Lamborghini“. Pastarasis, A. Zidanavičiaus nuomone, bene pavojingiausias yra ilgaplaukėms merginoms, nes plaukai užsidega greičiausiai. Pasak barmeno, yra ne vienas būdas šiam kokteiliui maišyti, bet principas vienas: į taurę įpilami keli gėrimai uždegami ir geriami per šiaudelį, o toliau iš mažų taurelių supilami likusieji ingredientai.
„Niekada nesu per ilgai laikęs kokteilio degančio. Kuo ilgiau dega, tuo labiau įšyla gėrimai, taurė gali skilti ir degantis gėrimas išbėgti“, – „Sekundei“ aiškino Aistis.
Šis profesionalus barmenas per darbo patirtį nėra patyręs incidentų, kad nuo kokteilių kas nors užsidegtų ar kitaip nukentėtų. Jis įsitikinęs: nelaimės dažniausiai nutinka, kai nesilaikoma saugumo priemonių.
„Pirmoji taisyklė – barmenas turi būti patyręs ir gerai išmanyti tai, ką daro. Taip pat, šiukštu, jis negali būti išgėręs. Labai svarbu, kad barmenas gebėtų suvaldyti situaciją, nes, tarkim, maišant tokį kokteilį gali apvirsti taurė ir išsilieti degantis alkoholis“, – pabrėžė A. Zidanavičius.
Anot jo, ypač svarbu, kad gaminant pavojinguosius kokteilius klientai nebūtų per daug išgėrę. „Žinoma, kad į barą ateinama išgerti, bet barmeno kompetencija – atpažinti ribą, kada klientui nebepilti alkoholio, kada jam kokį kokteilį sumaišyti ir kada išsiųsti namo“, – sako profesionalas.
Jo tikinimu, JAV netgi buvo nubausti barmenai už tai, kad iš baro grįžtantį neblaivų klientą partrenkė mašina. Teismas konstatavo, kad baro šeimininkai nebuvo socialiai atsakingi ir nepasirūpino kliento saugumu.
Profesionalas atsargus
Patirties ir kompetencijos turintis A. Zidanavičius pavojingais, nors ir efektingais, kokteiliais pernelyg nesižavi. Juos maišo tik šou elementams sukurti, bet tik tuomet, kai yra visiškai garantuotas dėl klientų saugumo. Jis vengia netgi sauso ledo naudoti maišydamas kokteilius. Barmeną į savo šventę pasikvietusiems klientams pageidaujant efektų su sausu ledu, A. Zidanavičius jo deda į piramidės apatines šampano taures, tačiau niekada neduoda iš jų gerti.
„Nenoriu nė galvoti, kas nutiktų žmogui, per anksti paragavusiam kokteilio su sausu ledu. Vis dėlto dirbu su išgėrusiais klientais ir mano perspėjimai gali būti ne visada veiksmingi“, – apsidraudžia A. Zidanavičius.
